Pirmadienį Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko diabeto klubo „Margainis“ ir bibliotekininkų surengtas Advento vakaras „Tarp žodžio ir muzikos“, kuriame kūryba dalijosi poetas Marijus Budraitis, prasmingais dainų žodžiais ir muzika sušildė bardas Adas Nausėda.
Jaukus ir suartinantis vakaras kiekvieną palietė savaip – vieni pajuto palengvėjimą, kiti prisiminė klaidas ir skaudžius išgyvenimus. Advento laikas tam ir skirtas, kad atsigręžtume į save ir anapus pasaulio šurmulio iš naujo pasitikrintume, kiek iš tiesų yra vertinga tai, kuo gyvename.
Vakaro metu prisimintos prasmingos, bet pasauliečių užmirštamos tiesos. Adventą turėtume priimti kaip metą, kai Bažnyčia kviečia žmogų stabtelėti. „Jonas Krikštytojas, kol atėjo žmonėms kalbėti apie tiesą, daug laiko praleido dykumoje. Kas yra dykuma? Tyla. Tyloje žmogus gali išgirsti daug dalykų, kurie jam svarbiausi“, – tai katalikų dvasininko ištarti žodžiai, priverčiantys susimąstyti, kokios didelės vertybės yra ramybė ir tyla. Jei žmogus, kai jam sunku, liūdna, atsiverstų Šventąjį Raštą, daug kas pasikeistų, nes šioje knygoje slypi stiprybė.
Prasmingų minčių išsakyta apie šeimą. 2014-ieji paskelbti šeimos metais – tai priminimas, kad turime branginti, puoselėti meilę vieni kitiems. O kas yra meilė? Atsakymai į šį klausimą neretai subyra tarp šiuolaikinių vertybių. Šį Advento vakarą galbūt surastas paprastas ir netikėtas atsakymas, kad Meilė gyva tada, kai yra pagarba. Jei žmogaus negerbi, vadinasi, nemyli. Meilė išeiti (kaip šiomis dienomis yra populiaru sakyti) negali – jei išėjo, galima sakyti, jos nė nebuvo.
Prisimintas neretai pamirštamas arba menkai vertinamas moters vaidmuo pasaulyje, jos šventumas, pajautimas, kad moteris žemėje atspindi Dievą. Tik moteris ir Dievas gali kurti, suteikti gyvybę. Moterims linkėta šito nepamiršti – būti šviesa, ramybe ir šiluma.
Vakaro metu skambėjo eilės ir muzika, kūrėjai M.Budraitis ir A.Nausėda dalijosi savo išgyvenimais, mintimis apie kūrybą, ateities planais. Kiekvienas, pasibaigus vakarui, atrado savyje kažką naujo, o gal seniai pamiršto…