Rudens lygiadienio dieną Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje gimnazistai ir pedagogai rinkosi į vieno populiariausių šiuolaikinio lietuvių poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno kūrybos skaitymus „Rašau, kad prisiminčiau“.
Tai jau trečiasis jo apsilankymas Šilutės krašte.
Literatūriniame susitikime su šilutiškiais dalyvavo ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, monografijos „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“ autorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Anot literatūros kritiko, šiuolaikinė lietuvių poezija yra labai įvairi – nuo racionalaus kalbėjimo iki emocinio jausmų išlydžio. Poeziją skaitantis žmogus atras savo poetą, savo eilėraštį, artimą sielai.
Dabartinėje lietuvių poezijoje yra kibirkšties, įkvėpimo, o tai labai svarbu nedidelei tautai.
V.Sventickas, pristatydamas A.Marčėno asmenybę ir kūrybą, sakė, kad tai kitoks žmogus, kitoks poetas. Minčių kūrybai jis semiasi iš savo asmeninių patirčių: su kuo draugavo, ką skaitė, ką patyrė, ką kiti rašo. Visa išgyvenus sukuriama tik jam vienam būdinga poezija. Kūrybinį išsipildymą poetas pasiekė turėdamas talentą ir gabumų jausti poeziją.
Rudens lygiadienio skaitymuose Šilutėje A.Marčėnas paskaitė naujausių nepublikuotų eilėraščių iš rašomos knygos „Sekmadienis“ bei 7 albas (poetinė viduramžių eilėraščių forma), skirtas gyvenimui, laikui, meilei, atminčiai, vienatvei, kvailybei, draugystei. Jo eilėraščiuose juntama seno žmogaus pozicija ir išmintis, kuri autoriui yra neįkainojama patirtis. Anot poeto, kol žmoguje gyvena vaikas, kol jaučiami nauji potyriai, tol yra įkvėpimas rašyti. Paradoksalu, tačiau poetui daugiausia minčių kyla, kai stengiasi nerašyti.
A.Marčėno kūryba jau keletą metų įtraukta į mokyklų programas. Poetas tarsi oficialiai įrašytas į lietuvių literatūros klasikus. Tai solidus, plataus spektro poetas. Šilutės pedagogų paklaustas apie jo kūrybos nagrinėjimą pamokose, apie tai, kaip jaunas žmogus turi suprasti šią postmodernistinę literatūrą ir atrasti sudėtingus dalykus (sarkazmą, ironiją, groteską, vienatvę, senatvę ir kt.), poetas teigė, kad jo poeziją reikia jausti, atvirai samprotauti, mąstyti, kalbėti, turėti savo, bet ne kitų sukurtą nuomonę, mokėti ją pagrįsti, argumentuoti, sukelti diskusiją.
V.Sventickas pastebėjo, kad A.Marčėno poezijoje reikia ieškoti atsakymo apie būties dalykus.
Susitikime su A.Marčėnu dalyvavęs pedagogas, Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Gečas dėkojo svečiams už apsilankymą ir literatūros pamoką moksleiviams. Įteikdamas atminimo dovanas, jis linkėjo, kad rudeninis Pamario kraštas taptų dar vienu įkvėpimo šaltiniu sukurti poezijos knygą.