Alinantys karščiai ir sausra Šilutės ūkininkus varo į neviltį: viskas „lenda į žemę“, nuo kaitros jau krenta galvijai

Alinantys karščiai ir sausra mūsų šalyje gerokai užsibuvo.
Ūkininkui T. Bartkui labai gaila galvijų: juos šią karštą vasarą puola tūkstančiai kraujasiurbių, o veršeliai nuo kaitros jau krenta

Kasdien žiūrint į termometro stulpelį darosi nebejuokinga, nes jis, kylantis gerokai virš 30 ir dangumi plaukiantys permatomi debesys, kurie neatneša jokios drėgmės, tapo galinga grėsme ir nuostoliais. Nustojo augti bulvės, nesubrendusios džiūva javų varpos, krenta nuo kaitros galvijai – tai tik dalis problemų, kurios dieną naktį neramina rajono ūkininkus. Anot žemdirbių, šiemet viskas lenda atgal į žemę…

Alina vabzdžių gausa

Apie kasdienybę nežmoniškų karščių dienomis sutikęs papasakoti  Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Vanagių kaime gyvenantis ir galvijus auginantis Tomas Bartkus sakė, kad šiemet kaip niekad gausu įvairių, gyvulius puolančių vabzdžių. Ypač tų, kurie liaudyje vadinami bimbalais. Jų tiek daug, kad galvijai nesugeba patys apsiginti. Anot ūkininko, graudu žiūrėti į vargšus veršelius ir telyčaites. Bimbalai tiesiog spiečiais apspitę juos, lenda į ausis, akis, vargina be sustojimo visą parą. Ūkininkas sako internete skaitęs, jog šiemet net jokie tepalai nepadeda gyvulius apsaugoti nuo tų bimbalų, net veterinarai bejėgiai ką nors pasiūlyti.

Galvijus pievose kamuoja ne tik įvairūs kraujasiurbiai vabzdžiai, daug kur jiems jau trūksta ir vandens.

„Gerai, kad mano galvijai ganosi prie miško, kurį vadinu gamtiniu kondicionieriumi. Vargšai gyvuliai lenda prie medžių, kurių šakos padeda nubraukti, bent kuriam laikui atbaidyti tuos bimbalus“, – sakė T. Bartkus. Anot jo, dar nėra buvę, kad tiek bimbalų, kaip šiemet, būtų pievose.

Ūkininko gyvuliai nuo kaitros vaduojasi pamiškėje arba miškelyje, ten šiuo karštu metu praleidžia beveik visą parą. Deja, neišvengta šiemet ir aukų. T. Bartkus sakė, kad vieną dieną jis rado nugaišusį veršelį ir net neabejoja, kad tai – kaitros pasekmė. Tikriausiai jis krito nuo saulės smūgio.

Bet tai – ne vienintelės ūkininko aukos, dėl kurių kalta kaitra. T. Bartkui teko ir iš savo tvenkinio išgaudyti upėtakius, kuriuos augino laisvalaikio malonumui. Upėtakiai dėl per šilto vandens ėmė dusti. Šimtai naumiestiškio augintų  žuvų iškeliavo pas bičiulius ir gimines ant pietų stalo…

Žolė visai sudžiūvo

Kaitra jau visiškai sustabdė ir žolės augimą. Anot ūkininko T.Bartkaus, galvijai minta iš žolės likusiais stagarais, kurie jau sudžiūvo, nes negauna jokios drėgmės. Neliko ganyklų, neliko ir ko šienauti. Gerai tiems ūkininkams, kurie dar iki birželio galo spėjo susišienauti. Tokią vasarą T. Bartkus jau svarsto, kad ko gero jau paskutinius metus augina galvijus, nes ši žemės ūkio sritis nebepelninga. Nuostolius, anot jo, patiria ir pienininkyste užsiimantys žemdirbiai, kai tokia kaitra, karvės duoda gerokai mažiau pieno.

Žolės nebeliko nei gyvuliams, nei šienui

Su kaitros ir sausros padarytais nuostoliais susiduria visi rajono ūkininkai, tarp jų – ir Saugose ūkininkaujantis Donatas Jaunius. Anot 40 galvijų prieauglio auginančio saugiškio, šiemet turbūt irgi bus paskutiniai metai, kai jis užsiima šia ūkio šaka. Tiesiog nebeapsimoka auginti mėsinius galvijus, nes rūpesčių daug, o supirkimo kainos mažos.

„Ganyklose žolė ėmė nykti jau nuo birželio pradžios. Tad šiuo metu galvijai jau nebeturi ką ėsti“, – sako saugiškis. Kasdien ūkininkas jiems veža daubose dar surastos žolytės, o apsisaugoti nuo saulės tiesioginių spindulių yra surentęs pašiūrę iš suvežtų priekabų.

Nebeturi ūkininkas ir ką šienauti. Pievos, kurias įprastai jis šienaudavo nuo liepos vidurio, jau visiškai išdžiūvusios ir saulės nudegintos.

Bitininkai guodžiasi, kad bitės per karščius net nebelenda į avilius

Numato prastą rugiapjūtę

Jei įprastai karšiais džiaugdavosi žiemkenčių augintojai, tai šiemet taip pat ne jų metai, užsitęsusi sausra jau pridarė aibę nuostolių. Šiek tiek avižų ir kviečių auginantis minėtasis D. Jaunius sako, jog šiemet net nuo jokių ligų nereikėjo grūdų gelbėti, bet derlius sunykęs: visos varpos su grūdais susitraukusios, sudžiūvusios. Avižų ir žirnių mišinys išvis neišdygo, o augantys rugiai ir grikiai išguldyti, priplakti prie žemės protarpinės krušos, kuri ne žemę atgaivino, o tik paskatino jos deginimą.

Apie menką grūdų derlių antrina ir Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Anot jo, varpose grūdai jau sudžiūvę, be drėgmės, kaip ir kulti prašosi, bet dėl sausros bus menkas derlius. O tai atneš daug nuostolių, nes yra ūkininkų, kurie turi pasirašę su įmonėmis sutartis. Jei šiemet grūdų prekinė vertė kris, reikės dar kai kam ir baudas susimokėti.

„Gražu į laukus tik iš tolo pasižiūrėti“, – sako K. Andrijauskas. Bet jis kalba tik apie tuos laukus, kurių nepalietė kruša. Deja, iš arti ir tokiuose nepriplaktuose prie žemės javuose vieni nuostoliai, nes sausra išsunkė visą grūdų gyvastį, nebus kokybės, nebus ir gerų supirkimo kainų.

Bulvės nustojo augti

Kaitra nuostolių pridarė ir bulvių augintojams. Rusnės saloje ūkininkaujantis ir iš bulvių derliaus kasmet besiverčiantis ūkininkas Alvydas Daukintis sakė, jog šiemet bulvės nebeauga. Vasaros pradžioje, kai jos žydėjo nebuvo lietaus, kuris tuo metu yra labai reikalingas. O ir dabar drėgmės nėra, tai po bulvių kerais randama tik smulkių bulvyčių, kurių žmonės nelabai perka.

Didesnį derlių žemdirbiui atnešė eksperimentinės bulvės, kurias anksti pavasarį augino po agro plėvele, ten dar tuomet drėgmės buvo daugiau. O įprastai auginamos bulvės jau nebeauga, nes karštis sustabdė procesą.

„Bulvėms tinkamiausia temperatūra yra 24 laipsniai šilumos, o šiuo metu ji kasdien kyla virš 30 laipsnių. Net naktimis karštis didelis, bulvės net tuomet neatsigauna“, – sakė Alvydas. Anot jo, visą drėgmę bulvės pasiima tik iš rasos. Tad šiemet ir bulvių augintojai patirs didelių nuostolių.

Apie kompensacijas nesvajoja

Apie paramą ar kompensacijas nė vienas iš pašnekovų neužsiminė. O paklausti apie tai savo ruožtu klausė: iš kur valstybė ims pinigų? Vienintelė ir reali pagalba – dangaus lietus. Žemdirbiai neturi vilčių, kad jiems kas kitas kompensuos nuostolius, labiau viliasi, kad mažiau baudų gautų už sutarčių su įmonėmis netesybas.

Nuostolius patyrė ir jau tuoj skaičiuos realias jų sumas ne tik stambieji ūkininkai, kurių dirbamos žemės siekia keliolika ar kelias dešimtis hektarų. Su rimtais iššūkiais šiemet susidūrė ir mažieji – sodininkai, daržininkai, gėlininkai. Karštis ir sausra ne tik pareikalavo iš jų kasdieninių papildomų valandų, kai reikia viską laistyti, gaivinti, bet ir išdegino augalus. Ne vienas kalbintas braškių augintojas prisipažino, jog po šios vasaros privalės uogakrūmius be skrupulų iškasti, nes jie tiesiog išdegė. Taigi, svyla karštyje vaiskrūmiai, leipsta svogūnai, burokėliai ir kitos daržovės…