Vasario 16-oji dviguba šventė buvo visai plačiai Švėkšnos apylinkei – čia ne tik iškilmingai paminėta Valstybės Nepriklausomybės diena, jai surengtas įspūdingas koncertas, bet kartu surengtas ir ilgai lauktas dar vieno kultūros židinio – Švėkšnos Tradicinių amatų centro atidarymas.
Eilės ir dainos Žemei, gimtinei Lietuvai, drąsų ir savarankišką žingsnį prieš 97-erius metus žengusiems, Neriklausomybės deklaraciją pasirašiusiems tautos išrinktiesiems naujajame Švėkšnos kultūros židinyje liejosi ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų lūpų.
O pabaigoje į dangų pakilo balionai, tolin nunešdami naujojo centro darbuotojų viltis augti ir galbūt netgi tapti regioniniu centru.
Dainas, eiles ir gėles skyrė Lietuvai
Vieną po kito tautiškai pasipuošusius vaikų ir suaugusiųjų meno kolektyvus scenon kvietė renginio vedėja, ilgametė Švėkšnos šokėjų mokytoja Asta Sapetkienė. „Laisvė ir Nepriklausomybė – didžiausias tautos turtas, o Vasario 16-oji – ypatingai mums brangi data“, – sakė ji. „Norime, kad žodis „Lietuva“ neišnyktų iš pasaulio žemėlapių ir iš kalbų“, – antrino jai mažieji švėkšniškiai.
Žodį tarti paprašytas, visų mylimu ir gerbiamu pavadintas seniūnas Alfonsas Šeputis sakė, kad kiekvienas mes Tėvynę mylime ne dėl jos grožio ir didingumo, o todėl, kad ji sava. Jis linkėjo, kad visų renginio dalyvių širdyse suliepsnotų tikra meilė ir pagarba Lietuvai, meilė savo kraštui ir jo žmonėms. Tokia, kokią ją širdyse turėjo 1918-aisiais Nepriklausomybės deklaraciją pasirašę signatarai.
Švėkšnos kraštas, anot seniūno, ypatingas dar ir tuo, kad turi net du savus signatarus – Kazimierą ir Jurgį Šaulius. Ir šiemet išvakarėse Valstybės atkūrimo dienos minėjimas vyko Stemplėse, K.Šaulio gimtinėje, o Amatų centro atidarymo metu seniūnas Stemplių bendruomenės nariams tėvui ir sūnui Vytautui ir Steponui Alminauskiams įteikė dvi pagarbos puokštes, kurias jie nuvežė ir padėjo prie signataro atminimo paminklo.
Tos puokštės, pasak seniūno, tai Lietuvos Prezidentės ir Seimo pagarbos ženklai šiam kraštui. Dar viena puokštė nuo Švėkšnos bendruomenės įteikta jaunimo atstovams, kurie ją nunešė prie Laisvės paminklo, pastatyto prie „Saulės“ gimnazijos rūmų Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga 1928 metais.
Gerai žinomą Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ atliko Valerijus Volkovas ir Jurgita Rumšienė, švėkšniškiai lingavo pagal neseniai susibūrusio vietos neįgaliųjų ansamblio traukiamą „Ąžuolai žaliuos“, vieną po kitos polkas trenkė jaunimas ir plačiai kraštą garsinantys „Šalnos“ šokėjai.
Švėkšniškiai džiaugiasi: veiklos bus dar daugiau
Naujajam viso rajono kultūros židiniui – Tradicinių amatų centrui – jo šeimininkai – Šilutės turizmo informacijos centro (TIC) darbuotojai pasirinko drugelio simbolį: jis pagyvino ir kvietimus, ir pačią šventę. O tikrąja centro šeimininke pavadinta TIC-o direktorė Rasa Kmitienė palaiminti to drugelio skrydį prašė vietos klebono Sauliaus Katkaus.
Dvasiškis neslėpė savo jaudulio, anot jo, jaudinosi tądien ir visa Švėkšna. „Turime dar vieną erdvę, kur žmonės galės rinktis, kurti, repetuoti, bendrauti, praturtinti savo laisvalaikį“, – sakė jis ir linkėjo tiems namams apsaugos nuo bet kokio blogio.
Tikėjimo tuo, ką daro, apylinkės žmonėms linkėjo rajono meras Vytautas Laurinaitis, priminęs, kad tai, jog atsidarė dar vienas naujas kultūros centras, yra laisvos ir savarankiškos valstybės išdava. Švėkšnos tradicinių amatų centras, anot V.Laurinaičio, yra dalis mūsų kultūros, gyvastis ir įkvėpimas darbui. Jis išreiškė viltį, kad šis centras taps tikru traukos centru, jame dirbs daug amatininkų ir iš čia plačiai iškeliaus jų dirbiniai.
V.Laurinaitis pašmaikštavo tik bijantis, kad ir Šilutės TIC nepersikeltų į Švėkšną, nes šis miestelis jau tampa visa ko sostine. O seniūnas A.Šeputis R.Kmitienei, kuri, anot jo, tik kol kas nėra Švėkšnos gyventoja, įteikė knygą apie šio miestelio istoriją, kad gerai pažinusi šį kraštą, drąsiau jame jaustųsi.
A.Šeputis priminė, jog kuriant centrą svarstyta, kad 150 vietų salės tikrai užteks, tuo tarpu tądien net ir sunešus į ją kėdes iš bibliotekos, susėsti galėjo ne visi, nes ir uodui nebuvo kur snapo kyštelti. Jis dėkojo politikui Virgilijui Pozingiui, kurio vadovavimo rajonui metais ir buvo iškelta idėja kurti tokį centrą Švėkšnoje.
Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Virginija Vičienė pastebėjo, jog kitoje gatvės pusėje įsikūrusių medikų darbo krūviai tiesiogiai priklausys nuo šio centro darbuotojų krūvių: t.y., kuo daugiau veiklos bus centre, tuo mažiau apylinkėje bus ligotų žmonių… Mokymo įstaigų atstovės irgi džiaugėsi naujuoju centru, nes tai, anot jų, pagalba ne tik visai bendruomenei, bet, žinoma, ir vaikams. O vietos verslininkas Antanas Martinkus pageidavo, kad kuo daugiau visokių įstaigų rastųsi Švėkšnoje, mat čia gyvena labai darbštūs ir kūrybingi žmonės.
Čia besikuriančius darbuotojus sveikino daugybė politikų, o centro vadovė R.Kmitienė įteikė padėkos raštus tiems, kas padėjo besikuriantiems naujakuriams.
Gyvenimas virė ir iki atidarymo
Atidarymo diena nebuvo pirmoji, kuomet į Tradicinių amatų centrą įžengė žingeidūs vietiniai žmonės. Veikla čia vyksta jau beveik porą mėnesių, o jai vadovauja ir R.Kmitienei padeda trys vadybininkės: kultūriniam darbui vadovauja „Dainorių“ vadovė ir vietos darželinukus muzikos mokanti Jurgita Rumšienė; amatų kūrybos cechui vadovauti ėmėsi aktyvi ir savo idėjomis gerai žinoma Švėkšnos neįgaliųjų vadovė Ingrita Riterienė, jai talkina jau dveji metai į gimtąją Švėkšną sugrįžusi ir dabar čia gyvenimą su šeima kurianti seniūno A.Šepučio dukra Viktorija Binkulienė. Visos vadybininkės rūpinsis ir turizmo sektoriumi. Kartu su vadybininkėmis dirba ir finansininkė Aušra Sudeikienė.
„Jau tikrai jaučiame kultūrinio gyvenimo pajudėjimą“, – sakė seniūnas, kalbėdamas apie jau įvykusius renginius. Sausį čia vyko visų apylinkės dailininkų, tautodailininkų, amatininkų, įstaigų vadovų ir visuomeninių organizacijų atstovų susitikimas. Tuomet, pasak R.Kmitienės, norėta su visais susipažinti, nes ateiti į tokią veiklią bendruomenę, kokia yra Švėkšnoje, yra tikras iššūkis. Prisistatydami svečiai pasakojo, kaip jie įsivaizduoja bendradarbiavimą su šia kultūros įstaiga.
Centre jau surengta vietos mokytojos Martinos Zimkienės karpinių paroda, vyko ir edukacinis užsiėmimas – sodų vėrimo paslapčių mokė I.Riterienė, savo veltinių parodą pristatė Laimutė Žiogienė, surengta ir Sausio 13-ajai skirta žvakučių akcija, buvo gaminamos Užgavėnių kaukės.
Vasario pradžioje centre vyko jau daug metų neįgaliųjų organizuojama Duonos šventė, kurios metu salėje irgi pritrūko vietų visiems, norintiems dalyvauti.
R.Kmitienė pasakoja, jog centre jau laukiami ir vaikai, kurie po pamokų laukia autobuso ar tiesiog tuo metu neturi kuo užsiimti. Čia kaupiami žaidimai, knygelės, tad jaunimas tikrai ras ką veikti.
O atidarymo šventės pabaigoje drugelio skrydį imituojantys balionai pro langą išleisti aukštam ir tolimam skrydžiui – tokiam tolimam, kaip siekia centro tikslai – galbūt netgi tapti viso Klaipėdos regiono amatų centru…