Tokios išdaigos gali pasirodyti juokingos, jeigu nusikaltėliams šiemet nebūtų pavykę iš šalies gyventojų išvilioti apie 8 mln. Eur.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėja – žmonėms bei verslui būtina elgtis apdairiai.
Šiemet populiariausi sukčių metodai – skambučiai ir žinutės telefonu ar elektroniniu paštu, kuriose pateikiamos kenkėjiškos internetinės nuorodos. LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pastebi, kad jų turinys gali būti gąsdinantis arba nuotaikingas. Abiem atvejais sukčiai siekia sukelti susirūpinimą, stresą, arba intrigą, džiugesį. Taip sutrikdomas budrumas.
Per gerai, kad būtų tikra
Jeigu sulaukėte informacijos apie laimėtą piniginį prizą ar gautą siuntą, kurios neprisimenate užsisakę, įvertinkite, ar pranešimas turi pagrindo. Net jei iš tikrųjų dalyvavote konkurse ar šiandien švenčiate gimtadienį, verčiau pasiskambinkite paslaugų teikėjui oficialioje svetainėje pateiktu telefono numeriu ir išsiaiškinkite, ar informacija, kurią gavote, yra tikra. Jei tokio paslaugos teikėjo nežinote, juo labiau nereikia spausti jo siunčiamų nuorodų.
Su panašia situacija, anot E. Čipkutės, šią savaitę susidūrė jos kolegė iš LBA. Jos telefonu atskriejo žinutės apie neva atkeliaujančią prekę, kurių siuntėju nurodytas Tadas Blinda. Kolegė greitai susiorientavo ir neatverdama nuorodų žinutes išsitrynė. Toks žaismingas informacijos pateikimas gali suklaidinti.
Kitas sukčių pamėgtas būdas – išgąsdinti. Tad neretai siunčiamos žinutės ar el. laiškai, kuriuose pranešama apie neva iš jų sąskaitos atliktą įtartiną mokėjimo operaciją, užblokuotą mokėjimo kortelę ar „Smart-ID“ paskyrą.
Tokiose žinutėse pateikiamos aktyvios nuorodos. Jas paspaudus, esate nukreipiami į savo interneto banką. Atrodo logiška? Gal ir taip, bet tai tik dar viena apgaulė, kuri gali baigtis sąskaitos ištuštinimu. Bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį, nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų.
Nusikaltėliai pateikia trumpą, bet grėsmingą informaciją – nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių galėjo būti „užrakinta“ banko sąskaita ar užblokuota „Smart-ID“ paskyra, ir gavėjo dėmesį nukreipia į pridėtą aktyvią nuorodą.
Bankai niekada neprašo viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais. Be to, svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė, o ne jos klonas klaidingu adresu.
Nepamirškite:
Nepasitikėti gauta informacija, jei ši jus pasiekė ne kaip atsakas į pateiktą užklausą. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu ar prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar institucijos atstovu, baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos kontaktus internete, patys pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar aplinkybės, dėl kurių su jumis buvo susisiekta tikros.
Bankų ir valstybės institucijų tarnautojai, pareigūnai niekada nereikalaus atskleisti PIN kodo ar kitų konfidencialių duomenų. Sulaukus skambučio su tokiu prašymu reikia būti budriems: tai gali būti sukčių mėginimas apgauti.
Lankymasis sukčių sukurtose svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir elektroniniais laiškais su užuominomis į neva siunčiamus dokumentus ar situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – visada patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Naudokitės tik oficialiomis bankų programėlėmis – jose integruotas autentiškas e. bankininkystės svetainės adresas.
Visus itin gerai skambančius pasiūlymus reikia tikrinti. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e. parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas tokių.
Naršant internete, reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.