Apie Hermaną Zudermaną arba Kas toje Šilutėje darosi?

Vytautas ToleikisNelengva rašyti apie kraštą, kurį besąlygiškai myli, kuriame esi užaugęs, ir kuris tavęs jau tiek metų įsišaknijus  Vilniuje, vistiek  niekada nepalieka. Matyt, ir nepaliks. Sapnuose, prisiminimuose, nenumaldomu noru pastoviai apie jį atnaujinti žinias, vis ką nors naujo  įdomaus atrasti, ar paprasčiausiai tik pasitaikius pirmajai progai jį aplankyti.  Mėgstu ir draugams apie Šilutės žemę pasakoti, ir užsieniečiams apie vieną kultūriškai turtingiausių ir įdomiausių rajonų Lietuvoje pasakoti. Šilutę pristatau kaip regiono darnios kultūros politikos flagmaną, statydamas ją greta Anykščių, Kėdainių, Šiaulių.

O Šilutės naratyvas vienas Lietuvoje vienas iš labiausiai intriguojančių: tiek tautų kultūrų, konfesijų persipynimų, kiek ne vienai tautai svarbių, net europinio lygio asmenybių davęs. Net dabar demografiškai mažėjančioje Šilutėje ( pagal oficialiąją statistiką 2001 m. gyveno 21476, o 2016 m. beliko tik  16805 gyventojai) veikia penkeri skirtingų konfesijų namai, 2011 m. mieste gyveno net 16 lenkų. Po karo kokių tik žmonių nesusibėgo, ne vienas ir pabėgęs tremtinys svetima pavarde įsikūrė. Nuo pat Atgimimo laikų šilutiškiai pasižymėjo laisvės ir atviros visuomenės dvasia. Tik istorinio Herderio gimnazijos vardo nepavyko atstatyti – sutrukdė Vilniaus etnocentristinės davatkos. Bet ir nugriautą paminklą Hermanui Zudermanui skubriai atstatė, ir išniekintas „vokiečių“ kapinaitės ėmėsi vaduoti iš krūmų, ir Švėkšnos sinagogos napavertė Maxima. Vydūnas Kintuose tiesiog suklestėjo. Pagaliau atstatė Hugo Šojaus dvarą. Čia tikras kultūrinis žygdarbis, tikri Pragiedruliai. Aišku, kai ko nevėkšliškai laiku nepadarė. B. Jelcino laikais, kai tai buvo galima padaryti be papildomų konfliktų, iš miesto centro neperkėlė rusų kareivėlių palaikų į normalias kapines, visiškais griuvėsiais pavertė Žemaičių Naumiesčio sinagogą, daug senesnę už Švėkšnos. Nesugebėjo aktualizuoti vieno ryškiausių lietuvių literatūros prozininkų Antano Ramono kūrybos, o jo tėviškę Kurmių kaime, netoli Švėkšnos, regis, su visam pražaidė. Kol kas nemato ir iš Klaipėdos krašto kilusių misionierių Indijoje, bet gal dar ataks?  Bet palyginus su kitais rajonais, nuostuoliai ne patys didžiausi, juolab, kad kai ką gal net įmanoma ištaisyti. Pridėkime dar Šilutės atgijusius senuosius namus, naująsias trinkeles, smagius paminklėlius ir, svarbiausia, linksmą miesto dvasią, ypač  jos žmones. Šilutėje tikrai jauti, kad Lietuva Europos valstybė, ne koks Padniestrės pasturgalis.

Tad kas turėjo atsitikti naujojo Šilutės mero  ir jo komandos bei nepailstančio Kultūros skyriaus galvose, kad tokia lengva ranka, be jokių diskusijų, gelbėjimo – puoselėjimo planų staiga įsižiota uždaryti Hermano Zudermano memorialinį muziejų Macikuose, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialą?  Savivaldybę ištiko gili finansinė krizė, kad net vieno kambarėlio ir pusetačio nebeįstengiama išlaikyti?

Ši  žinia mane pasiekė visiškai atsitiktinai, birželio 30 d. pas mane besisvečiuojant istorikui Šimonui Levui, aptariant galimą jo tolimesnį maršrutą, kokias vietas aplankyti Šilutės žemėje. Nelabai ir patikėjau, – gal čia kokių laisvosios rinkos dogmatikų pasvarstymai, – raminuosi. Bet kur tau, LTV panoramos reportažas palaidojo mano naivumą. Ir ne tik įsižiota uždaryti H. Zudermano muziejų, bet ir ilgametę muziejaus direktorę Rozą Šikšnienę atleisti iš darbo, greituoju būdu. Beje, direktorė nesutiko Macikų uždaryti.

Skaičiau Šilutės interneto puslapyje valdžios komentarus, susirašiau ir su Šilutės Kultūros skyriaus vedėja. Neįtikino. Visiškai. Juolab, kad nerimo ištiktas nebesusilaikiau – gal čia tik aš paslaugos ir pasiūlos dėsnių nesuprantantis atsilikėlis – žinia pasidalinau su kultūros žmonėmis. Pastebėję žinią Vacys Bagdonavičius, Darius Kuolys, Vytautas Gocentas, Gintaras Grajauskas, Viktorija Daujotytė, Rita Juodelienė – visi kaip vienas susiėmę už galvų. Šilutiškių pavardžių neminėsiu, maža ko, laikai dabar neramūs… Ne kokie 1991 –ieji…

Tad pamėginsiu rašytine forma pasidalinti mintimis, kurios jau, skaičiuoju, manęs neapleidžia 26 diena. Vis galvoju apie Šilutės valdžią. Nors taip nereikėtų vadinti. Juk visose valdžios struktūrose yra daug sąžiningų, motyvuotų, ne tik sau, bet ir Tėvynei dirbančių žmonių. Taip rašdamas juos įžeisčiau. O to daryti visiškai nenoriu. Tad vadinsiu juo toliau ne valdžia, o naikintojais. Kaip kompiuterio komandoje DELETE. Delete, ir nėra teksto. Delete, ir nebėra naratyvo apie H. Zudermaną Macikuose, belieka Šiltutė.

O mintys mane, vargšelį, štai kokios kankina.

Daugiau apie tai skaitykite bernardinai.lt straipsnyje „Apie Hermaną Zudermaną arba Kas toje Šilutėje darosi?“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.