Iki pandemijos ši liga kasmet pražudydavo apie 500 Lietuvos gyventojų, o dažniausiai ją sukelia bakterija pneumokokas, atsakinga ir už kitas rimtas pasekmes sveikatai. Pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ir pasibaigus šaltajam metų laikui, o jo pasekmių išvengti galima pasiskiepijus.
Egzistuoja apie 100 pneumokoko bakterijos serotipų, kurie turi skirtingą poveikį – nuo mažiau pavojingų, sukeliančių neinvazines ligas, iki sudėtingų invazinių ligų. Pneumokoko bakterija gali apsigyventi žmogaus nosiaryklėje ir ilgam ten išlikti – kolonizuoti, nesukeldama jokių simptomų. Susidarius tam tikroms sąlygoms, pneumokokai su turiniu iš nosiaryklės gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą ar net sepsį. Didesnę riziką susirgti sunkiomis ligų formomis turi vyresni asmenys bei sergantys lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Savalaikis gydymas antibiotikais daliai pacientų padeda išvengti mirties ir komplikacijų, tačiau neturi įtakos bendram sergamumui. Vakcinacija – vienintelė efektyvi prevencijos priemonė. LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc. dr. Alfredas Bagdonas atsako į dažniausius klausimus apie pneumokokinę infekciją.
Kaip užsikrečiama?
Pneumokokas visuomenėje gana paplitęs, neretai gyvena visai sveikų žmonių nosiaryklėje ir kosint, čiaudint ar kalbant perduodamas kitiems. Jį platinti gali žmonės, kuriems nepasireiškia jokie simptomai: vaikai gali lengvai užkrėsti senyvus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs. Kitas būdas – mikroaspiracijos iš nosiaryklės.
Kokie požymiai išduoda infekciją?
Galima išskirti kelis bendrus požymius: ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys. Infekcijos sukėlėjas nustatomas atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus, o gydymas turi būti pradedamas nedelsiant.
Kokias ligas gali sukelti?
Pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų, vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, gali sukelti sepsį ir meningitą. Šių pacientų prognozė blogesnė, mirtingumas gali siekti iki 30 proc. Rizika susirgti pneumokokine pneumonija bei sepsiu kelis kartus padidėja vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių, kepenų bei inkstų ligomis, cukriniu diabetu.
Kaip gydomos pasekmės?
Didžiają dalį pneumokokinių infekcijų pavyksta įveikti laiku pradėjus gydymą antibiotikais. Komplikacijų bei sunkesnės eigos rizika padidėja greta esant virusinei infekcijai. Virusai (gripo, SARS-CoV-2 ir kt.), pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį ir endotelį, sutrikdo kvėpavimo takų apsivalymą, pagerina pneumokokų prisitvirtinimą ir jų plitimą į plaučių audinius bei kraują.
Kaip apsisaugoti?
Efektyviausias būdas – skiepai. Šiuo metu naudojamos dviejų tipų vakcinos: pneumokokinė konjuguota ir pneumokokinė polisacharidinė. Pirmoji sukuria platesnį imuninį atsaką, sumažina kolonizaciją nosiaryklėje, tačiau apsaugo tik nuo 13 pneumokokų serotipų. Polisacharidinė vakcina efektyviai apsaugo nuo sunkesnių – invazinių pneumokokinių ligų, ir „dengia“ net 23 pneumokoko serotipus. Pasiskiepyti reikėtų vyresniems nei 65 m. asmenims bei visiems, sergantiems lėtinėmis ligomis, esant imunosupresinėms būklėms.