Šilutę aplankė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, viceministras Linas Jonauskas ir kiti Aplinkos ministerijos atstovai.
Svečiai papasakojo apie naujo ES paramos 2014-2020 metų periodo finansavimo lėšas, kurios projektų įgyvendinimams bus skirstomos per Aplinkos apsaugos ministeriją. Per šį laikotarpį ministerija įpareigota išdalinti 1,052 mlrd. Eur. Iš šios sumos energetikos taupymo projektams renovuojant daugiabučius bus panaudota 281,0 mln. Eur. Likusi ES paramos dalis bus panaudota gyvosios ir negyvosios gamtos aplinkosauginiams projektams įgyvendinti.
Ragino apsispręsti greičiau
Susitikime su savivaldybės Tarybos politikais bei administracija ministras K.Trečiokas buvo informuotas, kad Šilutėje jau baigtas renovuoti ir priduotas valstybinei komisijai pirmasis daugiabutis. Dar 7 renovuoti pastatai bus priduoti kovą. 12 daugiabučių namų gyventojai jau yra apsisprendę tvarkytis savo namus, turi renovacijos dokumentus ir tikisi kitą žiemą pasitikti apšiltintuose ir sandariuose pastatuose. K.Trečiokas sveikino su pasiekimais ir ragino skubėti pasinaudoti ES parama.
K.Trečiokas sakė, kad savivaldybėse, kuriose jau yra renovuotų pastatų, agitacijoms atnaujinti daugiabučius skirti daug laiko nebeverta. Ministro nuomone, turi suveikti žmonių smalsumas ir sveikas pavydas. Juk modernizuotų ir energiją taupančių pastatų gyventojai šilumos sąskaitas gauna perpus mažesnes.
Pasak ministro, paskatų renovuoti namus yra nemažai: valstybė remia renovacijos techninės priežiūros išlaidas, kompensuoja išlaidas, skirtas energijos taupymui, – 40 proc. Be to, socialiai remtiniems gyventojams renovacijos darbai kompensuojami 100 proc. Taip pat pasirūpinta, jog bankai, kredituojantys daugiabučių modernizavimą, gyventojams suteiktų ilgalaikius kreditus su lengvatinėmis metinėmis palūkanomis – iki 3 proc. Taigi yra galimybė, kad gyventojams išlaidos pastatų renovacijai bus nedidesnės, nei jie sutaupo mokėdami mažesnes sąskaitas už šildymą.
UAB „Šilutės šilumos tinklai” direktoriaus pavaduotojas būstų renovacijai Vygantas Kamarauskas ragino Aplinkosaugos ministeriją daugiau skirti dėmesio viešiesiems ryšiams. Pasak V.Kamarausko, daugiabučių gyventojai dar sunkiai suvokia galimą naudą, bijo gresiančių išlaidų. O televizijoje yra daug „nemokamų reportažų” apie renovuotų pastatų trūkumus, ir tai klaidina žmones.
Pretenzijos dėl seklėjančių upių
Viceministrui L.Jonauskui teko aiškintis dėl Pakalnės ir kitų Nemuno deltos upių žiočių seklėjimo. Ministerijos vadovybei buvo priminta, jog prieš kelis metus ministerija sukliudė Pakalnės upių žiočių gilinimą, nes pareikalavo šimtatūkstantinės (litais) vertės poveikio aplinkai tyrimų.
Pasak L.Jonausko, ministerija netrukdo upių žiočių vagų tvarkymui, tik jos priedermė, kad bet kokie darbai nepažeistų gamtos. Jam yra tekę nagrinėti žvejų įmonių asociacijos „Lampetra” prašymą Pakalnės žiotis gilinti iki 3 metrų. Jo nuomone, tokios gelmės tos upės žiotyse niekad nebuvo, todėl neabejotinai būtų pakenkta biologinei sistemai. Tačiau ministerijos reikalavimai aplinkos vertinimo tyrimams būtų palankesni, jeigu Savivaldybė prašytų leisti valyti žiočių vagą iki natūralaus gylio, nurodydama kitą tikslą – ekologinės būklės gerinimą.
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda ministerijos pristatytoje ES finansavimo programoje pastebėjo skiltį, kad yra galimybė finansuoti potvynio galimos žalos prevencijos projektus. Jis sakė, kad mūsų kraštui potvynio žala būtų daug mažesnė, jeigu Nemuno vaga būtų nuolat valoma. Jei upės vaga nebus nuolat prižiūrima, net ir pastačius estakadą ant Rusnės kelio, problemų daugės kitose vietose.
Tačiau, pagal viceministrą L.Jonauską, Aplinkos ministerija iš ES lėšų potvynio žalai mažinti gali skirti finansavimą tik pavojingiems cheminiams objektams apsaugoti. Negalima skirti tų lėšų nei upių gilinimui, nei estakados statybai.
Degios atliekos brangiai utilizuojamos
Susitikime su gyventojais aplinkos ministrui teko aiškintis dėl Šilutėje bemaž dvigubai išaugusios atliekų tvarkymo rinkliavos. Yra žinoma, kad ministerijos nurodymu sąvartynai privalo rūšiuoti atliekas, o degiąsias utilizuoti Klaipėdoje pastatytoje atliekų deginimo katilinėje. Šilutiškius piktina tai, jog visos išlaidos už degių atliekų utilizavimą atiteko jiems, o nauda tenka klaipėdiečiams: Šilutės rajone atliekų tvarkymo rinkliava padidėjo apie 80 proc., tuo tarpu klaipėdiečiams tenka pigesnė šiluma, nes šilutiškių apmokėtos degios atliekos nemokamai atitenka Klaipėdos UAB „Fortums” katilinei.
Ministras aiškino, kad ministerija nesikiša į atliekų tvarkymo organizavimą savivaldybėse, bet pripažino, kad atliekų tvarkymo centrai regionuose vadovaujasi ES ir ministerijos reikalavimais. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas veikia tik viena atliekų deginimo katilinė, jeigu bus pastatytos dar kelios, tuomet gal nebeliks mokesčio už degių atliekų utilizavimą.
Vėliau pokalbis pakrypo ta linkme, kad geriausias būdas išvengti didelių mokesčių už atliekų tvarkymą yra rūšiuoti atliekas ir jas visas atiduoti kaip antrines žaliavas. Pasak ministro, yra siekiamybė, kad surūšiavęs šiukšles žmogus nebemokėtų jokio atliekų tvarkymo mokesčio.