Aplinkos ministras su svita suerzino turizmo verslininkus

 MINISTRASSPenktadienį Šilutės rajono kaimo turizmo verslininkai, Savivaldybės specialistai nemažai tikėjosi iš susitikimo su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Tačiau ministro palydovai nenorėjo gvildenti mūsų krašto aplinkosaugos problemų: tik priekaištavo Pamario turizmo verslininkams, kad prastai priima paukščių stebėtojus, net nesudaro galimybių jiems normaliai pernakvoti.

Tokie kaltinimai klausytojus ne tik vertė stebėtis, teisintis, bet ir trinktelti durimis iš antros pusės…

Ministrui rūpėjo ne problemos,o paukšteliai

Penktadienį Šilutę aplankęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas kartu su Baltijos aplinkos forumo direktoriumi Žymantu Morkvėnu pakvietė Šilutės savivaldybės vadovus, Pamario krašto seniūnus bei turizmo verslo atstovus padiskutuoti apie gamtinio turizmo traukos vietovės vystymą Nemuno deltoje.

Įsibėgėjus diskusijai paaiškėjo, kad svečiai pasiruošę diskutuoti tik apie siaurą turizmo sritį – ornitologinį turizmą.

Akivaizdu, kad savivaldybės vadovas Vytautas Laurinaitis buvo pasiruošęs daug platesnei diskusijai. Jis sakė, Aplinkos ministerija jam sapnuojasi kas antrą naktį – tiek daug spręstinų šios srities problemų yra mūsų savivaldybėje. Tačiau svečiai neketino klausytis problemų ir pokalbius lenkė tik apie paukštukų gerovę ir ornitologinio turizmo entuziastų poreikius.

Pamarys – ketvirta įdomi vietovė Lietuvoje?

Diskusiją, intriguojančiai pavadintą „Gamtinio turizmo traukos vietovės vystymas Nemuno deltoje – skambi frazė ar strateginė regiono vystymo kryptis?“, moderavo Ž.Morkvėnas.

Įžanginiame žodyje aplinkos ministras K.Navickas pagyrė, kad Pamario kraštas ir Nemuno delta „nėra degradavusi teritorija“, nepaaiškindamas kas yra degradavusios teritorijos ir kur jos yra Lietuvoje. Taip pat ministras pranešė, jog esame ketvirtoji (?) vietovė Lietuvoje, kur žmonės plūsta pasidžiaugti natūralia gamta. MINISTRAS _2

Susirinkusiems turizmo verslininkams ir savivaldybės tarnautojams kaip pirmokams aiškino, kad žmonės, susidomėję gamtiniu turizmu, rajono ūkiui gali atnešti naudos: turistams reikia nakvynės, maitinimo paslaugų, visos turizmo verslo infrastruktūros, kuri duotų naudos ir čia gyvenantiems žmonėms, ir savivaldybės biudžetui.

Panašiai kalbėjo ir Baltijos aplinkos forumo direktorius Ž.Morkvėnas – tiesiog įtikinėjo, kaip naudinga vystyti ornitologinio turizmo paslaugas. Mat paukščių stebėtojai dažniausiai yra pasiturintys žmonės, tad gali solidžiai sumokėti už kokybiškas nakvynės ir maitinimo paslaugas. Pasak Ž.Morkvėno, ornitologiniu turizmu domisi daug žmonių Europoje ir kituose pasaulio regionuose, jie yra įkūrę klubus, draugijas, asociacijas, dažnai keliauja grupėmis. 

Meras ėmė jautį už ragų, bet…

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis bandė svečiams priminti, kad turizmo verslas ir jo infrastruktūros gerinimas mūsų rajone nėra pamiršta sritis. Daug dėmesio skiriama ir ornitologinio turizmo vystymui. Savivaldybė rūpinasi, kad Nemuno deltoje, Pamaryje būtų apžvalgos bokštų, poilsio, atokvėpio aikštelių, dviračių takai turistams.

Meras ministrui K.Navickui priminė aktualesnes aplinkosaugines problemas: daug laiko iššvaistyta laukiant operatyvesnių Aplinkos ministerijos sprendimų, kurie pagerintų susisiekimą upėmis – tai labai skatintų vandens turizmą, laivininkystės paslaugas, o tuo pačiu – ir ornitologinį turizmą. Tačiau jau dešimtmetį Savivaldybei nepavyksta įtikinti Aplinkos ministerijos valdininkų, jog reikia valyti upes, gilinti jų žiotis. Rezervato statusas ir dėl to numatyti įvairūs draudimai lėmė, kad baigia užakti Pakalnės – Rusnaitės upės, Skirvytės upės deltos Vytinio ir Šakutės upių žiotys. Tai trukdo ne tik turistų laivybai. Į tas upes nebeužplaukia neršti vertingos žuvys, kurių čia anksčiau netrūko.

Pasak mero, dėl Kuršių marių pakrantėms suteikto rezervato statuso Rusnės gyventojai ir jų svečiai – paradoksas – negali sausuma prieiti prie marių vandens ir pasigrožėti gamta bei ten esančia gyvūnija. Tai kaip tada turizmo paslaugų verslininkams sukurti tas trasas paukščių stebėtojams?

Vos tik pradėjęs kalbėti apie mūsų krašto problemas ir joms spręsti reikalingas investicijas, meras buvo pertrauktas. Ministro svitos dalyvė prof. Aida Mačerinskienė (Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas), moderatoriaus pavadinta turizmo profesionale, įspėjo, jog čia susirinkta diskutuoti… ne apie savivaldybės problemas, bet tik apie ornitologinio turizmo išskirtinumą ir naudą.

Profesorė ėmė kalbėti apie tai, kaip svarbu išsaugoti Pamario paukščių populiaciją, ir keisčiausia, suabejojo, ar verta gilinti natūralias upių žiotis, jeigu dėl šių darbų pablogės paukščių gerovė…

Verslininkas neapsikentėMINISTRAS _3

Kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkas Raimondas Plikšnys stebėjosi, kad diskusijos organizatoriai su ministru priešakyje atvyko į Šilutę agituoti už ornitologinio turizmo naudą ir tokiam turizmui reikalingos infrastruktūros sąlygas. Juk, pasak R.Plikšnio, apie ornitologinį turizmą ir tuoj tuoj užplūsiančius turtingus paukščių stebėtojus mūsų krašte kalbama jau 20 metų. Todėl turizmo verslininkams tai nėra naujiena.

Dar daugiau: kaimo turizmo sodybos jau ne vienerius metus priima paukščių stebėtojus, teikia jiems paslaugas.

Ministrui R.Plikšnys linkėjo įsiklausyti, ką kalba rajono meras ir kokias problemas reikia spręsti nedelsiant, o ne tuščiai kalbėti apie savaime suprantamus dalykus. Pasak verslininko, ir upių žiočių valymas, rezervato ir kitokių draustinių teritorijų tikslinimas yra būtinos sąlygos, kad gamtinis turizmas, kaip ir visas kitas turizmas, vystytųsi.

Ministro svitos dalyvis, ornitologinio turizmo verslo praktikas Marius Karlonas (UAB Birding Lithuania) po R.Plikšnio kalbos replikavo, kad Šilutės turizmo verslo atstovai nėra pasiruošę priimti didesnes paukščių stebėtojų grupes. Jam yra tekę atvežti grupę turistų, bet kaimo turizmo sodybose negavo tinkamos nakvynės – juos apgyvendino Šilutės mieste. Mat tik čia rado kambarius su dušo kabinomis ir tualetais.

Todėl M.Karlonas mano, kad Pamario krašto turizmo verslininkai neturi ką pasiūlyti solidiems paukščių stebėjimo turistams.

Po tokios svečio kalbos R.Plikšnys tik mostelėjo ranka ir išėjo iš  salės.

Situaciją gelbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kuri teigė, kad svečiai turi per mažai informacijos apie rajono turizmo verslo įmones. Ji sakė, kad ne tik R.Plikšnys, bet ir daugelis kitų kaimo turizmo sodybų šeimininkai turi puikias apgyvendinimo salygas (su individualiomis dušo kabinomis, tualetais ir t.t.) dešimtims turistų.

D.Drobnienė ir savivaldybės Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis norėjo paprašyti aplinkos ministro spręsti buitinių atliekų, surenkamų regioniniame parke finansavimo problemą. Pasak D.Drobnienės, už leidimus žvejybai regioniniame parke ir žvejų mėgėjų bilietus Aplinkos ministerija surenka pustrečio milijono eurų, tačiau neskiria lėšų tvarkyti atliekas, kurias mūsų krašte palieka iš visos Lietuvos suvažiavę žvejai.

Pasak T.Budrikio, ministerija privalo spręsti atliekų tvarkymo finansinę problemą, nes rajono žmonės yra skriaudžiami. Tai jie moka rinkliavą, už kurią renkamos ir žvejų mėgėjų paliktos šiukšlės.

Tačiau ir ši problema nepatiko atvykusiems svečiams. Jie kalbą vėl nukreipė… į ornitologinį turizmą.

Vėliau „Šilutės naujienos“ sužinojo, kad diskusija Šilutėje buvo tik dalis Baltijos aplinkos forumo vykdomo projekto „Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą“ (LIFE Viva Grass). Tad nebekyla abejonių, jog kažkas už įvykdytą susitikimą Šilutėje užsidėjo „paukščiuką“, o aplinkos ministras į diskusiją atsivežtas ne sužinoti krašto aplinkosaugos problemų, o tik dėl renginio įvaizdžio.

Meras V.Laurinaitis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad po diskusijos jam pavyko susitarti su ministru K.Navicku dėl dar vieno vizito į Šilutę – ministras atvyktų po dviejų – trijų savaičių. Pasak mero, ministrui bus parengtas raštas su visais Šilutės savivaldybės projektais, kuriems reikia Aplinkos ministerijos dėmesio ir pagalbos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.