Šiandien glaudžiai bendradarbiaujančios institucijos vertina pasiekimus ir iššūkius.
„Prieš 10 metų priimtas įstatymas buvo didžiulis žingsnis į priekį, pripažinęs, kad smurtas artimoje aplinkoje, kurio aukomis dažniausiai tampa moterys, yra rimta problema. Ši data – tai proga apžvelgti, kas pasikeitė per šį dešimtmetį, ir svarstyti, kaip siekti tokios visuomenės, kurioje moterys ir merginos galėtų jaustis saugios“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Šio įstatymo priėmimas prieš 10 metų buvo ir liko puikiu pavyzdžiu, kiek daug gali nuveikti nevyriausybinės organizacijos, suvienijusios savo jėgas. Konferencijoje pasisakysianti politikė, žmogaus teisių gynėja dr. Giedrė Purvaneckienė sako, kad Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje problemą kelti pradėjo būtent nevyriausybinės organizacijos dar Nepriklausomybės pradžioje.
Remiant Jungtinių Tautų vystymo programą buvo inicijuoti keli reikšmingi tyrimai, atskleidę smurto artimoje aplinkoje mastą ir visuomenės požiūrį. Remiantis jais bei kitų šalių patirtimi ir buvo parengtas įstatymas, kurio priėmimą aktyviai palaikė tuo metu Seimo narės. Istorikė Dalia Kuodytė vadovavo darbo grupei prie LR Seimo Žmogaus teisių komiteto ir konferencijoje pasidalys prisiminimais, kaip pavyko pasiekti, kad už įstatymo priėmimą balsavo 88 to meto Seimo nariai, tik vienas prieš ir du susilaikė.
Esminis pokytis, kurį įstatymo priėmimas atnešė į kovos su smurtu artimoje aplinkoje lauką – pasikeitęs kaltinimo statusas. Iki 2011 metų „buitinis konfliktas“, kurio tyrimas buvo atliekamas tik nukentėjusiai pusei parašius pareiškimą (privatus kaltinimas), tapo valstybės kaltinimu, kai tyrimo ir bausmės skyrimo mechanizmas įsijungia iš karto užfiksavus policijoje. Žinoma, tuoj pat po įstatymo priėmimo išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastas baugino. Bet net ir tai, kad per 2020 metus buvo užfiksuoti daugiau nei 58 tūkst. atvejų dar neatspindi tikrosios realybės – tyrimai sako, kad kas trečia Lietuvos moteris yra patyrusi vienos ar kitos rūšies smurtą.
Naujausią statistiką ir pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmą konferencijoje pristatys Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos (LMTA) vadovė Jurgita Cinskienė. Apie nukentėjusiųjų apsaugos iššūkius, policijos pareigūnų vaidmenį procese pasisakys Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.
10 metų – tai ir pakankamas laiko tarpas, kad išryškėtų problemos, kurių esamas įstatymas nepajėgus išspręsti. Jūratė Šeduikienė, vadovaujanti vienam iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, pristatys 10 žingsnių programą, kurios vienas iš akcentų – aukos apsaugos mechanizmo įtvirtinimas.