Per pastaruosius 5 metus sukčiavimų daugėjo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. kreipimųsi į policiją 2018 m. iki 4,8 tūkst. 2024 m. Sukčiavimas internete išlieka viena dažniausių apgaulės formų.
Dažniausiai žmonės susigundo gautais neva pelningais pasiūlymais nežinomose interneto parduotuvėse ir lieka apgauti: sumoka ir negauna prekės, arba gauna nekokybišką. Fiksuojama vis daugiau atvejų, kai gyventojai sulaukia paslaugų teikėjais apsimetančių sukčių žinučių.
Pasak Lietuvos policijos atstovų, neretai gyventojai sulaukia kurjeriais apsimetančių sukčių žinučių su nuorodomis, kuriose prašoma suvesti asmeninius duomenis. Panašų modelį taiko ir neva savo turimus daiktus internetinėse platformose parduodantys apgavikai.
Vyravęs įsitikinimas, jog dažniau apgaunami yra vyresnio amžiaus, nėra tikslus. Problema gali būti dar aktualesnė tiems, kas aktyviai naudojasi technologijomis ir jaučiasi savimi pasitikintys skaitmeninėje erdvėje. Būta atvejų, kada jauni žmonės gauna žinutes, kuriose figūruoja žinomų prekių ženklų vardai, ir dėl pasitikėjimo ar įpročio neįvertina galimos apgaulės bei taip būna apgauti.
Jaunesni žmonės yra linkę pirkti prekes internetu, dažniau laukia siuntų, tad jie sukčių akiratyje atsiduria itin dažnai.
Policija pabrėžia, kad gyventojai neretai nukenčia ir nuo nekokybiškų prekių pardavėjų. Viešojoje erdvėje stebimas išaugęs apgavikų aktyvumas panaudotų daiktų pardavimo programėlėse. Čia jie skelbia parduodantys originalius daiktus, rodo turintys pirkimo čekius, tačiau patikrinus išsiaiškinama, kad tai buvo klastotė.
Policijos atstovai ragina kritiškai vertinti pasiūlymus, kurie skelbia apie neįtikimas kainas ar stebuklingus gaminius. Jei įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją.
Pagal BNS inf.