Grįžusių monetų svoris viršija 100 tonų – tai prilygsta mėlynojo banginio svoriui. Toks kiekis monetų užimtų du traukinio krovininius vagonus, jų nominalioji vertė – apie 600 tūkst. eurų.
„Apvalinimas veikia – žmonėms atsiskaityti yra paprasčiau, o smulkiųjų monetų poreikis nuosekliai mažėja. Matome ir platesnį poveikį: nebereikia kaldinti naujų smulkių monetų, efektyviau valdomas jų ciklas, mažėja poveikis aplinkai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Iki apvalinimo smulkiosios monetos dažnai būdavo panaudojamos tik kartą – gavus grąžą, jos nuguldavo taupyklėse ar būdavo pametamos. Gyventojai kasmet prarasdavo reikšmingą jų dalį, o nuolatinė gamyba, transportavimas ir tvarkymas reikalavo papildomų išteklių.
Grįžusios monetos saugomos Lietuvos banko saugyklose ir gali būti perduotos kitoms šalims. Dalis į Lietuvos banką grįžusių monetų bus panaudota mainams su kitų šalių centriniais bankais. Monetų apsikeitimas tarp centrinių bankų – įprasta praktika.
1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro ct, o atsiskaitant negrynaisiais apvalinimas netaikomas.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.
Lietuvos banko inf.