Ar atgis merdėjantys Vilkyčių mūrai?

P8225721Vilkytiškiai suka galvas, kaip suremontuoti buvusių kultūros namų pastatą

Dar geriausiais sovietmečio laikais Saugų seniūnijos Vilkyčių kaime buvo pastatytas milžiniškas kultūros namų pastatas. Prieš dešimtmetį reformuojant rajono kultūros sistemą, daug kultūros namų liko nebereikalingi, o greitai ir griūti pradėjo. Taip pat – Vilkyčių kultūros namai.

Prieš 10 metų dalyje šio pastato vilkytiškiai įsirengė maldos namus, o kita dalis taip ir liko merdėti. Šiandien tos dalies būklė jau visai apgailėtina.

Trečiadienį apžiūrėti tas apgailėtinas patalpas važiavo savivaldybės, seniūnijos ir asociacijos „Lamatos žemė“ vadovai. Juos visus sujudino vos trečią savaitę čia dirbantis klebonas Vytautas Tamašauskas. Dvasininkas suskubo steigti naują – Švento Brunono – bendruomenę ir tikisi, kad jai pavyks gauti finansavimą kitų bažnyčiai priskirtų patalpų remontui.

Vilkyčiuose – trys bendruomenės

Bendruomenės Saugų seniūnijoje dygsta it grybai po lietaus: Saugose šiuo metu veikia dvi, dar viena – Žemaitkiemyje, o apie 900 gyventojų turinčiuose Vilkyčiuose penktadienį įsteigta jau trečioji. Viena jų – dabar apie pusšimtį narių priskaičiuojanti bendruomenė „Viltis“ kažkada ir buvo sukurta tam, kad perimtų tą dalį griūvančių kultūros namų patalpų. Be „Vilties“ ir ką tik susibūrusios Švento Brunono bendruomenės, čia dar veikia bendruomenė „Veiviržo slėnis“.

Pasak Saugų seniūnės Anastazijos Oželytės, anksčiau bendruomenei „Viltis“ vadovavo Vilkyčiuose gyvenantis seniūnijos specialistas Kęstutis Sadauskas. Iš seniūnijos specialiųjų lėšų šiek tiek buvo paremontuota dalis kultūros namų patalpų ir čia įsikūrė maldos namai.

Po to bendruomenė, konkrečiai – jos pirmininkas K.Sadauskas, dar buvo parengęs projektėlį, kuriam, gavus finansavimą, šiek tiek aptvarkytas pastato fasadas ir pakeisti langai. Tai ir viskas, ką tada buvo įmanoma padaryti.

„Kiek galėjom, tiek tada padarėm“, – skėsteli rankomis seniūnė A.Oželytė.

„Viltis“ irgi rastų ką veikti

Bendruomenė „Viltis“, dabar jau vadovaujama vietos menininko Dariaus Viliaus, pasak seniūnės, jau 2 metai neteikia jokių paraiškų, tad bendruomenei priskirtoji kultūros namų dalis tiesiogine žodžio prasme merdi.

Kodėl? Beveik metus bendruomenei vadovaujantis D.Vilius sako, kad galimybėmis dalyvauti projektuose domėtasi, net preliminari sąmata, kiek reikėtų lėšų bendruomenei „Viltis“ priklausančių patalpų remontui,  buvo sudaryta. Klausimas aptartas ir su buvusiu rajono meru Virgilijumi Pozingiu. Šis liepęs neskubėti, sakęs, jog pati Savivaldybė parengs remonto projektą.

„Viltis“ irgi turėtų ką veikti šiose patalpose. Anot D.Viliaus, žmonėms būtų kur susirinkti, čia galėtų vykti koncertai, reikia patalpų ir jaunimo veiklai. D.Vilius sakė, kad su vietos jaunuoliais iš pastato salės iškuopęs nemažai statybinių nuolaužų, nes jau ir lubos ant galvų kritusios.

Šiuo metu bendruomenė turi narę, kuri sugebėtų rengti projektus, todėl „Viltis“ sukruto ieškoti finansavimo galimybių.

Beje, Saugų seniūnija kol kas yra viena iš nedaugelio, iki šiol nepasinaudojusių jokia asociacijos „Lamatos žemės“ parama stambių savo objektų remontui.

Salės vaizdas – kraupus

Užėję į buvusią koncertų salę, rajono merė Daiva Žebelienė, jos pavaduotojas Algirdas Balčytis ir asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkas Vytautas Laurinaitis turėjo atidžiai žvalgytis, kad neįkristų į kokią grindyse žiojėjančią duobę. Seniūnė, jos pavaduotojas ir patys vilkytiškiai prie to vaizdo jau pripratę, kojas kilnojo drąsiau.P8225718

Vaizdelis išties kraupus: daugelyje vietų įlūžusi scena, išgriuvusios sienos, viskas padengta storu dulkių sluoksniu. Ne vietiniams išties  sunku patikėti, jog šioje patalpoje kažkada galėjo vykti renginiai, koncertai.

Pastate nėra nei šildymo, nei kanalizacijos bei vandentiekio sistemų. Taigi būklė tokia, kad pasakyti, kiek galėtų atsieiti bent pusės patalpų remontas, tądien negalėjo niekas.

Bažnyčiai perduotos patalpos iki šiol yra Savivaldybės balanse. Tai – ne tik pirmame aukšte esanti maldos salė, bet ir antrajame aukšte įsikūrusi klebonija. Čia dar apstu mažų kambarėlių, į kuriuos net nesinori kišti nosies – tokie jie vargani ir apgriuvę.

Todėl, anot seniūnės, ir reikėjo dar vienos bendruomenės, kuri galėtų perimti šias patalpas savo žinion. Tuomet būtų galima rengti projektą  rimtesniam remontui.

Klebonas tikisi partnerystės

Į Vilkyčius tik atvykęs dirbti naujasis klebonas V.Tamašauskas iškart suskubo judinti vietos bendruomenę ir seniūniją, pasikvietė rajono valdžią.

V.Tamašauskas sakė čia atvažiavęs ne tik klebonauti, bet ir tarnauti žmonėms. Tarnavimą jis supranta ir kaip pagalbą susivokiant, ką reikėtų daryti toliau. Klebonas neslėpė, kad iš valdžios atstovų jis tikisi partnerystės. „Ačiū, kad radot laiko, jaučiuosi ne vienišas“, – sakė jis svečiams.

„Lamatos žemės“ pirmininkas V.Laurinaitis mano, kad pirmiausia pačios vietos bendruomenės turėtų susitarti, kurie objektai jų seniūnijose svarbiausi. Ir jei saugiškiai pritartų, kad būtent buvę Vilkyčių kultūros namai šiuo metu yra prioritetinis objektas, reikia rengti didesnį projektą šio pastato remontui.

Svarstyta ir finansavimo galimybė, jei visą pastatą perimtų ir projektą ruoštų viena bendruomenė, bet vėliau juo naudotųsi ir kitos. Taip, pasak V.Laurinaičio, būtų geriau, nes žymiai sumažėtų projekto kaštai. Bet tokia galimybė nevilioja klebono V.Tamašausko, jis norėtų, kad abiejų bendruomenių turtas būtų atskirtas.

Ne geriausias variantas būtų, jei projektą teiktų Savivaldybė, mat pastebėta, kad tokiais atvejais vietos gyventojai nenoriai įsijungia į darbus. Jeigu „savivaldybė teikė projektą, tegu ji ir tvarko“, – maždaug toks požiūris, anot V.Laurinaičio, dar vis vyrauja bendruomenėse.