Ar gali būti žmogus blaivas, o alkotesteris „girtas“? Apie tai, kad alkotesteris parodė neteisingus rodmenis, visuomenėje nuolat kyla diskusijų, jų gausu internete.
„Taip ir negėręs teises gali padėti“, – sako šilutiškis Antanas. Tuo jis įsitikino metų pradžioje, kai Kaune jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuomet, būdamas visiškai blaivus (net Naujųjų nešventęs), į alkotesterį jis įpūtė 0,08 promilės. Vyras mano, kad alkotesterio rodmenims įtakos turėjo langų plovimo skystis, kurio garais jis kvėpavo visos kelionės metu.
Tuo tarpu pernai į pasimatymą važiavęs vaikinas įpūtė beveik 3 promiles, ir kaltas čia buvo ne alkoholis, o gaiviklis, kurį žmogus įsipurškė į burną, jau atsisėdęs už mašinos vairo.
Negėręs įpūtė 0,08 promilės
„Net Naujųjų metų nešvenčiau, visą savaitę prieš tai negėriau nė lašo, o kai sustabdė policijos pareigūnai, į alkotesterį įpūčiau 0,08 promilės“, – pasakojo į redakciją užsukęs Antanas. Vyras dirba Kaune, tad jam dažnai tenka važiuoti iš Šilutės į Kauną: daugiau kaip 200 kilometrų arba beveik 3 valandas.
Tuomet sausį, kelionės pradžioje Antanas įpylė langų plovimo skysčio ir juo dažnai purškė langus, nes lijo. Netrukus automobilio salone pasklido aitrus šio ploviklio kvapas. Beje, kad ploviklis kaip reikiant trenkia alkoholiu, įsitikinome ir patys, nes vyras jį atešė į redakciją ir davė pauostyti. Anot šilutiškio, automobilio sistemoje pašildytas ploviklis smirdi dar labiau, nes jo sudėtyje yra metilo alkoholio.
„Kai atidariau mašinos langą, policininkas net atbulas atšoko“, – pasakoja Antanas. Tuomet pareigūnas jam ir liepė papūsti į alkotesterį.
Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, leistinas promilių kiekis vairuojant yra iki 0,4. Taigi Antanui leido toliau važiuoti, bet įspėjo, kad jeigu jis būtų vairavęs sunkvežimį, iš jo būtų atėmę vairuotojo pažymėjimą.
„To velnio skysčio prisikvėpavau“, – pyksta vyriškis.
Jis džiaugiasi, kad tada vairavo lengvąjį automobilį, o ne sunkvežimį, kurio teises taip pat turi. Anot jo, gerai, kad viskas gerai baigėsi, tačiau gal taip yra nutikę ir kitiems žmonėms. Tad jis mano, kad tokius ploviklius turėtų uždrausti.
Policijos pareigūnai neneigia
Benarpliojant istoriją, ar gali žmogus automobilio salone prisikvėpuoti aitraus langų plovimo skysčio kvapo ir įpūsti promilių, iš medikų ir policininkų išgirdome ir daugiau intriguojančių pavyzdžių.
Pasirodo, alkotesterio parodymams įtakos gali turėti ir suvalgytas maistas per paskutines 15-20 minučių, vartojami vaistai, lauko temperatūra. Alkotesteris gali suklysti, jeigu žmogų kamuoja žagsulys arba jeigu jis neseniai atsiraugėjo. Bandyti užginčyti alkotesterio parodymus galima priduodant kraują, bet tą reikia padaryti kuo greičiau.
Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai Antano atvejo nekomentavo, nes ne jie automobilį sustabdė, ne jie davė pūsti į alkotesterį, o ir daugiau detalių apie šį įvykį nežino.
Tačiau Šilutės policininkai puikiai prisimena atsitikimą, kai jiems teko sustabdyti į pasimatymą važiuojantį vyrą. Patikros metu į alkotesterį jis įpūtė beveik 3 promiles. Vyras aiškino, kad įsėdęs į automobilį, pasipurškė burnos gaiviklio. Pareigūnai matė, kad tas žmogus atrodė akivaizdžai blaivus, todėl patys jam pasiūlė nuvažiuoti į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių priduoti kraujo. Kraujo tyrimas parodė nulius.
„Pareigūnai tinkamai pasielgė, kad pasiūlė važiuoti pasitikrinti kraują. Tačiau tokie atvejai nedažni policijos darbe“, – „Šilutės naujienoms“ sakė Šilutės PK viršininkas Artūras Mikalauskas.
Teisininkas pataria kaip elgtis
Praėjusių metų spalį advokatas Andrius Krištapavičius išplatino pranešimą „Alkotesteris ir kraujo tyrimas: mitai ir tikrovės“, kuriame nagrinėja įvairius niuansus, susijusius su alkotesterių parodymais.
Anot jo, daugelis ekspertų ir mokslininkų vieningai sutaria, kad tiksliausiai etilo alkoholio kiekis organizme nustatomas atliekant kraujo tyrimą, nes tą daro kvalifikuotas specialistas tam paruoštoje laboratorijoje.
Etilo alkoholio kiekio nustatymas alkotesterio pagalba priklauso nuo daugelio subjektyvių ir galimai atsitiktinių dalykų: nuo tikrinančiojo supratimo, kaip funkcionuoja alkotesteris, nuo kruopščių veiksmų paruošiant tikrinamąjį asmenį testui.
Į ką reikia atkreipti dėmesį?
Anot teisininko, alkotesterio naudojimo instrukcijose būna įrašas, reikalaujantis įsitikinti, kad tiriamasis nevartojo alkoholio per paskutines 15-20 minučių, nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes.
„Ar visais atvejais prieš prašant pasitikrinti alkotesteriu jums užduoda šį klausimą?“, – klausia jis. Tikrinamasis asmuo neprivalo žinoti apie tokias alkotesterio instrukcijas ir jam nedraudžiama vairavimo metu rūkyti ar valgyti maistą. Teismuose pasitaiko atvejų, kai aiškinantis aplinkybes sužinoma, jog tikrinamajam asmeniui paprasčiausiai nebuvo užduoti tokie klausimai ir tai galimai lėmė, kad buvo iškreipti gauti objektyvūs duomenys.
Alkotesterio instrukcijoje anglų kalba papildomai nurodyta, kad tikrinti asmens iš karto negalima, kai jį kamuoja žagsulys, o jeigu žmogus atsiraugėjo, iš naujo būtina laukti 15 minučių. To paties modelio alkotesterio instrukcijoje rusų kalba yra nurodyta, kad negalima tikrinti, jeigu žmogus naudojo burnos gaiviklį, pagamintą spirito pagrindu, vartojo vaistinius preparatus ar geriamuosius lašus.
Lietuvoje yra paplitę tokie kone nacionaliniai gėrimai kaip kefyras arba gira. Pavyzdžiui, vieno pieno perdirbimo bendrovės tinklalapyje nurodoma, kad kefyre dėl mielinio rūgimo susidaro alkoholis: vienos dienos rūgimo riebiame kefyre yra 0,2 proc. alkoholio, dviejų dienų – 0,4 proc., trijų dienų – 0,6 proc. Giros gamintojai ant savo gaminio oficialiai nurodo, kad giroje gali būti iki 1,2 proc. alkoholio – tai reiškia, kad prie vairo sėdintis ir vartojantis šiuos gėrimus žmogus legaliai į organizmą priima alkoholį.
Alkotesterio instrukcijoje nurodoma, kad prietaiso darbinė temperatūra yra nuo -5 iki +50 laipsnių. Jeigu asmuo buvo tikrinamas lauko sąlygomis žiemos metu, kai temperatūra siekė -15 laipsnių, galima daryti prielaidas, kad prietaisas galėjo rodyti netikslius duomenis. Alkotesterio instruk-cijoje prie rekomendacijų taip pat parašyta, kad nerekomen-duojama atlikti matavimų, esant stipriam vėjui arba už-terštose, uždarose patalpose.
Kiekvienam alkotesteriui yra išduodamas patikros sertifikatas iš kurio matosi, kada buvo atlikta paskutinė patikra ir iki kada ši patikra galioja. Dažniausiai visiems alkotesteriams yra nustatomas bendras šešių mėnesių terminas.
„Vis dėlto, susipažinus su vieno iš plačiai naudojamų alkotesterių modelių instrukcija anglų kalba, matyti, kad jo gamintojas įtvirtina, kad norint, jog X modelis veiktų visu pajėgumu ir tiksliai, jo kalibravimas turi būti tikrinamas periodiškai, pavyzdžiui, kas du mėnesius <…>. Vadinasi, jeigu patikrinimas buvo atliekamas sertifikato galiojimui dar nepasibaigus, bet tam galiojimui einant link pabaigos, galima teigti, kad ir čia yra erdvės abejoti, ar alkotesteris tikrinimo metu funkcionavo tiksliai ir ar nebuvo reikalinga atlikti eilinės metrologinės patikros anksčiau, nei baigia galioti išduotas sertifikatas“, – rašo teisininkas.
Eilinio reido metu žmogui duodama tik pasitikrinti alkotesteriu ir pagal gautus duomenis priimamas atitinkamas sprendimas bausti arba nebausti asmenį. Tačiau jeigu įvyksta eismo įvykis, per kurį automobilis apgadinamas arba nukenčia žmonės, tada pradeda galioti nerašyta taisyklė, kad vairuotojams būtina atlikti ir kraujo tyrimą.
„Tad ar tai nėra kuriozas, kai visuomenėje (tuo pačiu ir teismui) sudaromas absoliutus įsitikinimas alkotesteriu gautų duomenų tikslumu, tačiau esant kiek kitoms sąlygoms tų duomenų jau nepakanka ir visiškai teisingai išvadai atlikti pareikalaujamas ir kraujo tyrimas“, – sako teisininkas.
A.Krištapavičius pataria, kad ir kaip ateityje įvykiai šioje srityje besirutuliotų, prieš sėsdami prie vairo visada būkite tikri dėl savo veiksmų. Be to, jeigu pakliūsite į nepageidautiną situaciją, visada stebėkite tikrinančiojo asmens veiksmus: jeigu jūs nematėte, kaip ant alkotesterio buvo uždėtas vienkartinis pūtimo antgalis, prašykite, kad pakeistų nauju, nes – kas žino…