Ar išliks Šilutėje akibrokštas – lietuvės motinos biustas sovietų karių kapinėse?..

Siaučiant pasibaisėtinam karui Ukrainoje, kuomet rusų karių veiksmai daugeliui net protu nesuvokiami, o tuo pačiu artėjant gegužės 9-ajai, kuri Rusijoje minima kaip Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir Pergalės diena, dalis Lietuvos savivaldybių pasišovė iškeldinti užsilikusius sovietmetį šlovinančius paminklus. Tiesa, tie memorialai dažnu atveju yra įtraukti į kultūros vertybių registrą, tad greitai nuo pjedestalų jie nenugrius.
Sovietmečiu statytas monumentas – lietuvė motina šalia rusų armijos karių kapų – vis dar tebestovi Šilutės centre. Ar ilgai?..

Šilutės centre – dar didesnis akibrokštas: prie Šilutės seniūnijos esančiose sovietų karių kapinėse stovintis paminklas, vaizduojantis moterį, laikančią austą tautinį rankšluostį, simbolizuoja lietuvę motiną, pasitinkančią iš karo grįžtančius sūnus. Bet aplink paminklą yra palaidoti, kaip byloja atminimo lentelių užrašai, rusų karių palaikai…

Kapinės tikros ar tik „feikas“?

Prieš kelias dienas „Facebook“ platformoje iškilo diskusija dėl Šilutės centre esančių sovietų karių kapinių. Tiesa tokia, kad ir jose kartais atsiranda vainikų ar krepšelių su Rusijos vėliava. Šilutiškiai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę apie tai, ar siūlytų Savivaldybės vadovams ir Tarybai priimti sprendimą ir skulptūrą – okupantų simbolį – nuversti arba perkelti, pavyzdžiui, į Grūto parką.
Vieša diskusija sulaukė nemažai komentarų ir sukėlė įvairių emocijų. Vieni šilutiškiai komentaruose rašė, kad jau seniai toks paminklas turėjo būti nuverstas, kiti siūlė tai padaryti kuo greičiau, nedelsti.
Dar kiti internautai suabejojo pačių kapinių tikroviškumu. Kilo klausimai, ar senosios sovietų karių kapinės tikrai saugo realius karių palaikus, ar tik įamžina jų simbolinį atminimą antkapiais? O gal tai – eilinis rusų „feikas“, kitaip tariant, – imitacija. „Imitaciniai – propagandiniai „kapai“, sukurti 1952 metais, 7 metai po karo“, – rašo vienas komentatorius. Anot jo, Antrojo pasaulinio karo metu juk sovietų kariai asmens ženklinimo žetonų neturėjo, o jų galimai rastų palaikų DNR niekada nebuvo atlikta. Anot komentatoriaus, dar senais laikais lietuviai liudininkai ne viename Lietuvos krašte pasakojo matę, jog sovietinės valdžios darbininkai buldozeriais iškasdavo duobes, sustumdavo krūvą žemių, į kurias sudėdavo žmonių griaučius. Taip ir atsirado daugelyje Lietuvos vietų, būtent miestų centruose, sovietinės armijos – „išvaduotojos“ karių kapinės.
Dar kiti sakė, jog čia stovi paminklas, simbolizuojantis lietuvę motiną, kuri laukia iš karo grįžtančių sūnų. Šis faktas įaudrino ne vieną moterį. Jos, jautriai išgyvendamos šių dienų įvykius Ukrainoje, priėmė tokį memorialinį atminimą kaip pasityčiojimą.

Vietoj H. Zudermano – sovietų palikimas

„Šilutės naujienos“ dar kartą pasidomėjo tikrąja šių sovietinių karių amžinojo poilsio vieta bei istorija, esančia šalia Šilutės seniūnijos pastato. Faktai patvirtinti Šilutės muziejaus istorinių šaltinių.
Anksčiau vietoje, kur dabar įrengti Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių kapai, buvo H. Zudermano, garsaus vokiečių rašytojo, gimusio Macikuose, o vaikystėje ir jaunystėje gyvenusio Šilutės krašte, aikštė. Jos istorija tokia, kad po H. Zudermano mirties (1928 m.) šilutiškiai sumanė pagerbti jo atminimą. Dvarininko Hugo Šojaus iniciatyva, buvo padovanotas žemės sklypas skverui įrengti ir apsodinti beržais. Visuomenės lėšomis čia buvo pastatytas kuklus paminklas – pilkojo marmuro rašytojo H. Zudermano biustas ant maždaug 2 metrų papėdės.
Deja, 1945 m. pavasarį šį paminklą sovietinė „išvaduotojų“ valdžia nuvertė. H. Zudermano biustas dar ilgai gulėjo gaisrinės kieme, o paskui dingo. Manoma, kad jis pateko į vieno iš sovietų karių kapinėse pastatyto paminklo pamatus.
Teigiama, kad dabar Šilutės miesto centre esančiose kapinėse ilsisi tarybiniai kariai, žuvę 1944 m. Šilutės apylinkėse. Taigi, sovietų karių kapinės Šilutės mieste buvo įrengtos praėjus keleriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Žinių, kaip buvo nustatytos asmenų tapatybės ir palaidotų karių pavardės, kad jos net įrašytos ant kapinėse esamų atminimo paminklų, niekur nėra.

Vietoj H. Zudermano biusto atsirado obeliskas

Taigi, kai buvo nuverstas H. Zudermano biustas, po kelerių metų atsirado kitas paminklas – betoninis obeliskas su įrašais rusų ir lietuvių kalbomis: „Jūsų vardų niekada neužmirš Tarybų liaudis“. Taip pamažu buvo sutvarkyti kapai, jie apdėti cementiniais bortais. Pastatyti kuklūs cementiniai paminklėliai su žuvusiųjų kariniais laipsniais, pavardėmis, vardais ir žuvimo datomis. Iš viso kapinėse yra 147 antkapiai. Vasarą prie paminklo ir ant kiekvieno kapo žydi gėlės. Priešais paminklą stovi aukuras. Valstybinių švenčių išvakarėse ir sovietinės armijos dieną čia vyksta žuvusiųjų pagerbimo iškilmės, prie paminklo ir ant kapų dedami vainikai ar gėlių puokštės, dega aukuras, sakomos kalbos, groja orkestras.
1979 m. minimose kapinėse pastatytas lietas bronzinis paminklas, vaizduojantis, kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, lietuvę motiną su tautiniu austiniu rankšluosčiu, pasitinkančią iš karo grįžtančius sūnus. Prie betoninio postamento pritvirtinta rusvo granito plokštė su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „1941-1945 / AMŽINAS ATMINIMAS / ŽUVUSIEMS TARYBINIAMS KARIAMS“.
2005 metais Rusijos ambasada Lietuvoje Rusijos federacijos lėšomis organizavo šios palaidojimo vietos atnaujinimą.

Siūlo apgaubti Ukrainos vėliava

Toks paminklas sovietų karių kapinėse buvo pastatytas vietoj buvusio H. Zudermano biusto.

Taigi, kaip reikėtų pasielgti su tokiu sovietų valdžios palikimu Šilutės miesto centre?
Vadovaujantis šaltu protu ir neskubant daryti neapdairių veiksmų, vertėtų prisiminti tam tikrus istorinius faktus apie sovietų armiją, kurios paveldėtoja skelbiasi Rusijos armija. Vieni iš jų 1944–1953 metais vykdyti nusikaltimai žmogiškumui Lietuvoje, sovietų armijos vykdytas Mažosios Lietuvos gyventojų žudymas, marodieriavimas, plėšimai 1945-1948 metais bei dėl to atsiradusios daugiatūkstantinės „Vilko vaikų“ gretos. Šiandien matome panašius iškalbingus pavyzdžius Ukrainoje.
Vis dažniau apie tai, kaip reikėtų elgtis su sovietinę armiją simbolizuojančiais paminklais, kalba ir Lietuvos Seimo nariai. Daugelis jų mano, kad kol lauksime galimai ilgai užtruksiančių savivaldybių bei kitų atsakingų institucijų sprendimų dėl sovietų kariams skirtų paminklų nukėlimo, reikėtų šiuos paminklus uždengti Ukrainos vėliavomis, o šalia jų pasodinti saulėgrąžų, kurios yra tapusios ukrainiečių pasipriešinimo simboliu prieš Rusijos agresiją.
Šiandien sovietų karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu vietą, „saugo“ lietuvės motinos, laikančios tautinį rankšluostį ir laukiančios sūnų, paminklas.