Dažnai žmonės paklausia: už kokią partiją balsuoti, juk visi kandidatai gražiai ir nerealiai žada, o kai suteikiamas mandatas, tada rūpinasi tik savo asmeniniais arba siauros verslo grupės, partijos, o ne visuomenės viešuoju interesu, nauda. Šiuo straipsniu nepasakysiu už ką balsuoti, bet paprotinti už ką nereikėtų balsuoti, manau, reikia.
Pirmiausia tikrai nereikia balsuoti už tuos kandidatus, kurie iki šleikštulio šmėžuoja reklamose. Leisdami milžiniškus pinigus reklaminiam „makaronų kabinimui“ , suprantama, kad už tuos pinigus turės atidirbti, išlaidas susigrąžinti.
Jei kalbame apie dabartinius Seimo narius, kurie toliau nori pasilikti Seime, svarbu patiems pasidomėti, ką jie nuveikė jau būdami Seime, sužinoti nepriklausomų ekspertų nuomonę. O tuos, kurie dar nėra buvę Seimo nariais ir kandidatuoja – taip pat galima patikrinti pagal tai, ką jie nuveikė visuomeninių organizacijų veikloje, kokius darbus atliko dar nebūdami Seimo nariais, kokias idėjas, veiklas vykdė.
Beje, turiu viltį, kad per šiuos Seimo rinkimus kandidatų į Seimą „snapelių“ reklama pasklidusi stenduose, plakatuose, žiniasklaidoje suveiks priešingai nei jie tikisi ir savęs pardavinėjimas (reklamavimas) kaip sumuštinių, dešrelių turės būtent atvirkštinį efektą. Juk visiems turi būti aišku, kad tai nėra objektyvios informacijos pateikimas apie save, ketinimus, darbus, programas – tai paprasčiausias „rinkodaros į Seimą“ komerciniai viešųjų ryšių projektai. Vien jau „fotošopiniai“ veideliai kaip atstumiančiai atrodo, o apie iliuzinius pažadus nėra ko nei kalbėti.
Teko bendrauti su vienu kandidatu į Seimą, kuris pasakojo, kaip viešųjų ryšių strategas jį mokęs žadėti nerealius dalykus, „kabinti makaronus“, o jis sako, „bet aš meluoti juk negaliu, sąžinė neleidžia“. „Tada ir nebūsi išrinktas“, – atsakė rinkodaros, „piaro“ strategas.
Ar tikrai? Nejaugi vėl saldžialiežuviai ir dirbtiniai veideliai turi tokią galią?
Tačiau jei pasiduodame tokiom idiotiškom rinkodarom, manipuliacijom – tikrai neverta pykti ant išrenkamos valdžios, kad jie ten vagys, plėšikai. Balsuodami už reklaminius produktus, kuriems sukurti milijonų litų reikėjo reklamai, suprantama, lėšų turiniui, kokybei ir nebelieka. Tie patys dėsniai galioja maisto produktų gaminime ir reklamoje – tie patys ir politinėje. Ir laisvė rinktis: būti reklamos zombiais ar laisvai analizuojant nepriklausomą informaciją priimti atsakingą ir savarankišką sprendimą.
Prieš šiuos Seimo rinkimus, manau, verta pasidomėti nepriklausomų ekspertų nuomonėmis, suvestinėmis, pavyzdžiui, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos reitingu, sudarytu remiantis objektyviais duomenimis, kaip dabartiniai Seimo nariai balsavo alkoholizmo liberalizavimo klausimais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitų už Lietuvą be korupcijos, sveiką, blaivią kasdienybę pasisakančių visuomeninių organizacijų nuomonę. Išmintingiausia peržvelgti kelių organizacijų rekomendacijas ir sąmoningai bei laisvai analizuojant susidaryti savo nuomonę.
Neseniai paviešintas rekomendacinis „Sveikuomenės sąrašas“, kuriame įtraukta net 12 partijų atstovai. Jisgali padėti apsispręsti už ką balsuoti vienmandatėje apygardoje. Kuo daugiau informuotas, tuo laisvesnis, kuo laisvesnis, tuo atsakingesnis.
Stebint rinkiminę kampaniją, mano galva, į sveiko proto rėmus netelpa, kad net girti padarę avarijas Seimo nariai savo „snukučius“ vėl reklamuoja ir tikisi būti išrinktais į Seimą! Nejaugi reklama visagalė? Taip yra valdoma visuomenė, valstybė, taip priimami įstatymai? Gal ne?
Didžiausia tragedija per 20 metų nepriklausomybės laikotarpį ta, kad nebuvo sudaryta sąlygų visuomeninių organizacijų veiklai vystyti, nesuformuota atsakinga pilietinė visuomenė. Taip, jų nemažai įsikūrė, bet didelė dalis yra arba „kišeninės“ priklausomos nuo iki pasityčiojimo mažo vyriausybės finansavimo arba visai merdėjančios.
Ar kitos kadencijos Seimas bent kažkiek reikalus spręs atsižvelgdamas į viešąjį interesą, ekspertų rekomendacijas ar ir toliau skatins visuomenėje nusivilimo ir emigracijos bangą? Tai priklauso ir nuo mūsų pačių.
Ar sukursime teisingus santykius: mes rinkėjai esame darbdaviai, viršininkai, o išrinktieji yra tarnai, kurie privalo ginti viešąjį interesą, įsiklausydami ir elgdamiesi pagal nepriklausomų ekspertų išvadas.