Kaip bus Šilutės rajone? Ar mūsų rajono mokytojai jungiasi prie bendros šalies pedagogų bendruomenės ir jos išsikelto tikslo?
Skiriasi net profsąjungų požiūriai
Daugumos Šilutės rajono švietimo įstaigų pedagogai priklauso Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS). „Šilutės naujienų“ kalbinti keletas šios profesinės organizacijos pirmininkų sakė, jog kol kas kolektyvuose nebuvo aptarti konkretūs veiksmai dėl jungimosi prie numatomo streiko, nes tik neseniai darbuotojai sugrįžo iš atostogų ir juos užgriuvo pasiruošimo mokslo metams rūpesčiai. O kai kurie mokytojai dar visai nesugrįžo iš atostogų. Tačiau nė vienas kalbintųjų neatmetė galimybės, kad, jei šalies mastu vyks streikas, jungsis ir jie su savo organizacijų nariais. Taip pat šilutiškiai tikisi, kad galbūt to streiko ir neprireiks, nes bus surastas kompromisas.
Kompromiso tikisi ir LŠDPS pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė. Pasak jos, bent prie pirmojo streiko prisijungti turėtų didžioji dalis šalies mokytojų, tačiau neaišku, ar prireiks tikrojo – tai esą priklausys nuo tolimesnių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) veiksmų.
Neatmetama galimybė ir dalies pedagogų nuogąstavimai, kad mokytojų bendruomenė nebūtinai liks vieninga, nes išsiskiria net ir kelių šalyje veikiančių švietimo profsąjungų požiūriai.
Koks bus įspėjamasis streikas?
Lrytas.lt buvo skelbiamas LŠDPS pirmininko pavaduotojos interviu apie būsimą streiką, jo motyvus ir sklandantį požiūrį. Anot L. Bručkienės, pirmąjį, įspėjamąjį, mokytojų streiką ketinama organizuoti jau rugsėjo 15 dieną. Kaip jis atrodys ir ko tikėtis mokyklose?
Įspėjamasis streikas turėtų trukti dvi valandas ir tų dviejų valandų metu mokytojai būtų savo darbo vietose, tačiau neatliktų savo funkcijų – tai yra, nemokytų mokinių, darželiuose nevyktų ugdomoji veikla. Tai yra toks įspėjimas, kurio lūkestis yra, kad vis dėlto profesinė organizacija bus pakviesta į papildomas derybas ir bus susitarta dėl tam tikrų reikalavimų.
Kaip turi elgtis vadovai?
Švietimo įstaigų vadovai, esant pedagogų streikui, privalo elgtis pagal teisės aktus, kurie reglamentuoja tuo metu vykstančius procesus. Jie turės užtikrinti mokinių saugumą, jei ugdomoji veikla tuo metu nevyks, o kiti sprendimai, tariantis su streiko komitetais, turės būti priimti bendrai.
Jei kyla klausimas, ar streikuoti norintys mokytojai būtinai turi priklausyti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, ar tą daryti gali visi norintys pedagogai, yra ir paaiškinimas. Anot L. Bručkienės, jei įstaigoje yra nors vienas profsąjungos narys, jau galima dalyvauti streike, bet nebūtina būti profsąjungos nariu – gali prisijungti ir pedagogai, kurie nėra jos nariai. Taip buvo ir per 2018 metų pedagogų streiką, kai jungėsi ne tik profsąjungos nariai, bet ir tų ugdymo įstaigų pedagogai, kurie jai nepriklauso.
LŠDPS bendruomenė tikisi, kad įspėjamajame streike dalyvaus didžioji dauguma mokytojų, vildamiesi, jog tai bus pakankama intencija parodyti, kad nusiteikimas rimtas.
Pedagogams trūksta vienybės?
Lietuvoje yra kelios švietimo bendruomenę vienijančios profsąjungos. Dalis mokytojų pastebi, kad tai kartu yra ir problema, nes kai kuriais klausimais jos laikosi skirtingų pozicijų, taip pat ir dėl šio streiko. Nepaisant to, aišku, kad jeigu mokytojai būtų vieningi, turbūt dalis reikalavimų būtų patenkinama gerokai greičiau, ir nereikėtų imtis drastiškų priemonių.
Mokytojai pripažįsta, kad pati streiko idėja yra sudėtinga, nes prie valstybės biudžeto grįžti neįmanoma, o tikslas, kad algos kiltų nuo rugsėjo, praktiškai yra nepasiekiamas. LŠDPS bendruomenė streiką skelbia tik dėl tų reikalavimų, dėl kurių nesusitarta. Šie reikalavimai buvo pateikti prieš metus ir juose paliestos svarbios temos: mažinti mokinių skaičių klasėse; ugdant mokinius su dideliais specialiaisiais poreikiais, skirti mokytojo padėjėją; keisti švietimo darbuotojų darbo krūvio skaičiavimo metodiką, pereinant nuo metinių į savaitinių darbo valandų skaičiavimą; nuo 2024-09-01 mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų; numatyti darbuotojų darbo užmokesčio didinimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. tokiu dydžiu, kuris kompensuotų 2022-ųjų metinę infliaciją.
Ir tai tik dalis reikalavimų, kurie taip ir liko padėti į ministerijos stalčių.