Vyraujant karštiems orams, pastarosiomis savaitėmis visoje šalyje ypač padaugėjo nuskendusiųjų: vieną birželio savaitę ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė net 19 skenduolių. Šilutės rajone birželį, Nemune ir Pakalnėje, nuskendo du žmonės.
„Saulė gerai, vasarą smagu atsigaivinti vandenyje, bet tai gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Saugokite save ir kitus, prieš lipdami į vandenį, įsitikinkite, koks jo dugnas, stebėkite vaikus, nevartokite alkoholio, elkitės kultūringai. Prieš šokdami padėti skęstančiam paskambinkite numeriu 112, kiek įmanoma, stengsimės greičiau atvykti“, – pagrindines elgesio prie vandens taisykles primena Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo (PGT) tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.
Gelbėtojų vadas nuogąstauja, dar ir dėl to, kad nė vienas vandeningo Šilutės rajono paplūdimys nėra saugus, juose nėra gelbėtojų. Taigi nelaimės atveju, skęstantis žmogus profesionalios pagalbos sulauktų negreit…
Anksčiau veikė 3 saugūs paplūdimiai
Šilutės gelbėtojai pastebi, kad šilutiškiai prie vandens telkinių elgtis moka, visgi blogai, kad leisdami laiką prie vandens, jie negali jaustis saugūs.
„Blogiausias dalykas, kad Šilutės mieste ir rajone nėra paplūdimių, kuriuose dirbtų gelbėtojai, kad žmonės galėtų saugiai atvažiuoti, nusimaudyti ir atsitikus nelaimei, specialistas galėtų greitai suteikti pagalbą. Nors vienas paplūdimys turėtų būti saugus. Žmogus jaučiasi daug saugiau, kai žino, kad atsitikus nelaimei, jam kažkas padės“, – pastebi R. Mačijauskas.
PGT viršininkas prisimena, kad daug metų atgal Rusnėje, Atmatos upėje, ties tiltu veikė oficialus paplūdimys, kuriame budėdavo gelbėtojai. Dar du tokie gelbėtojų prižiūrimi paplūdimiai buvo Šyšos upės užtvankoje, vadinamojoje „spūskėje“ ir prie Nemuno ties Šilininkais. Gelbėtojų etatai paplūdimiuose buvo panaikinti 1994 metais, motyvuojant, kad brangiai kainuoja jų išlaikymas.
Sovietmečiu Šilutės rajone dirbdavo ir narai. Šiuo metu, jeigu kas nuskęsta, narai atvažiuoja iš Klaipėdos.
Tiesa, rajone budi ugniagesiai plaukikai, kurie suteikia pirminę pagalbą žmogui skęstant. Tačiau prabėgtų daug gyvybiškai svarbių minučių, kol gelbėtojai atvažiuotų padėti žmogui. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai kelias iki Rusnės remontuojamas, gelbėtojai kelyje užtruktų apie 30 minučių. Skęstančiam žmogui išsilaikyti tiek laiko ant vandens būtų labai sunku.
„Kai skęsta žmogus, reaguoti reikia akimirksniu, jei spėjai išgelbėti, tai spėjai. Kai vanduo šiltas, žmogų daug sunkiau atgaivinti, po 5-8 minučių tikriausiai nebeįmanoma. Reti atvejai, kai šaltame vandenyje skendusį žmogų pavyksta atgaivinti ir po ilgesnio laiko tarpo. Buvo atvejų, kai ir po pusvalandžio atgaivino, tačiau turi būti labai šaltas vanduo“, – pasakojo PGT viršininkas.
Skęsta ir patyrę plaukikai
Anot R. Mačijausko, žmonės nori maudytis ir turi jaustis saugūs, nesvarbu ar prie jūros, ar prie Nemuno. Tai kas, kad kartais paplūdimiuose būna nedaug žmonių, ir jie turi būti saugūs. PGT viršininko pastebėjimu, daugiau nelaimių atsitinka ten, kur susiburia mažai žmonių. Paplūdimiuose, kur daugiau žmonių, išsigelbėti padeda vieni kitiems, o tie, kas maudosi nuošaly, taip ir nuskęsta.
„Nežinai, kur nelaimė gali nutikti. Žmogus, nemokėdamas išgelbėti kitą žmogų ir pats gali nuskęsti. Šiemet Lietuvoje buvo atvejis, kai vaikinas bandė išgelbėti mergaitę ir abu nuskendo“, – pasakojo patyręs gelbėtojas.
Per ilgametę savo darbo praktiką jis yra matęs daugybę skendimo atvejų.
R. Mačijauskas priminė daugybę metų atgal nutikusį atvejį, kai tėvai atvažiavo maudytis prie Atmatos upės ir atsivežė du mažamečius vaikus. Kol tėvai rengėsi, abu vaikai šoko į vandenį ir pradėjo skęsti. Prie pat kranto buvo labai gilu. Tėvas vieną vaiką išgelbėjo, o antras nuskendo.
Kartą žvejas, kramtydamas gumą, užspringo, įgriuvo į Nemuną ir nuskendo.
Gelbėtojams tenka matyti atvejų, kai jauni vyrai, neįvertinę upės gylio, neria nuo stataus kranto ir susižaloja. Kartais toks šuolis lemia neįgalumą visam gyvenimui. Dažnai skęsta ir alkoholio padauginę asmenys, norėdami pasirodyti prieš savo draugus.
Bjauriausia, pasak PGT viršininko, kai nuskendus žmogui, būna sunku surasti jo kūną. Kitą sykį skenduolį nuneša srauni upės srovė ir jį randa tik po 2-3 savaičių.
Saugūs paplūdimiai – prabanga
Apie tai, ar galėtų Šilutės rajone atsirasti poilsiautojams saugus paplūdimys, teiravomės Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus.
Pasak jo, toks paplūdimys būtų prabanga, nes Savivaldybė neturi lėšų pasamdyti gelbėtojus, kurie budėtų prie vandens telkinio. Be to, pasak R. Rimkaus, rajone nėra tokių paplūdimių, kur vienu metu susirinktų daugiau kaip 100 poilsiautojų.
Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas primena, kad sovietmečiu, kai rajone veikė trys saugūs paplūdimiai, gyveno žymiai daugiau gyventojų. Dabar žmonių stipriai sumažėjo, taigi mažiau jų atvažiuoja ir prie upių, ežerų, Kuršių marių.
R. Rimkus priminė, kad siūlymas Klaipėdos rajono savivaldybėse įrengti saugius paplūdimius buvo svarstytas, visgi jo atsisakyta, nes ši paslauga brangiai kainuoja. Pasak jo, dauguma žmonių žino, kaip elgtis prie vandens, saugo save ir kitus.
Šiuo metu tyrimų duomenys rodo, kad pagrindiniuose Šilutės rajono paplūdimiuose maudytis galima, vanduo švarus.