Ar reikia padėti vienakojui gandrui?

Gandr apiri VEigirdas. VJusio nTrečiadienį minėjome Šv. Baltramiejus arba Gandrų išskridimo dieną, tačiau net 98 proc. šių paukščių gimtinę paliko gerokai anksčiau – prieš porą savaičių.

Šiandien galima pamatyti pavienius gandrus. Tačiau ne visi pasilikę ilgakojai džiugina žmonių akis. Vienas šilutiškis pamatė tokį gandrą, kuris jį sukrėtė – paukštis sklendė su ore tabaluojančia nukirsta „letenėle“.

Savo širdgėlą žmogus išliejo „Šilutės naujienų“ redakcijai, o mes domėjomės, ką tokiais atvejais reikia daryti. Atsakymo ieškojome pas žymų Lietuvos gamtininką Selemoną Paltanavičių.

Gandras sukrėtė

„Šilutės naujienų“ redakcijai šilutiškis pasakojo, kad važiuodamas naujai asfaltuotu Šlažų keliu pamatė stovintį gandrą. Paukštis nesitraukė iš kelio.

„Bandžiau apvažiuoti, ir tuomet jis pakilo. Pamačiau, kad viena paukščio „letenėlė“ tabalavosi ore, vos laikėsi“, – pasakojo vyras, kuris ir pernai laukuose buvo radęs dvi nukirstas gandro „letenėles“.

Šilutiškis mano, kad gandrai (daugiausia – jaunikliai) sužalojami, kai prisiartina prie žolę pjaunančių traktorių.

„Esu matęs, kad jie nieko nebijodami būriais apspinta šienaujantį traktorių, vaikštinėja visai prie pat jo. Esu net bandęs baidyti tokius kažką renkančius gandrus. Nežinau, kaip traktorininkai galėtų apsaugoti tokius smalsuolius“, – savo širdgėla dalijosi šilutiškis.

Vienakojai gandrai puikiai išgyvena

„Jeigu paukštis skrenda, vadinasi, jis gali savimi pasirūpinti. Jeigu  negalime jo pagauti ir kažkuo padėti, reikia leisti pačiam adaptuotis“, – „Šilutės naujienoms“ teigė S.Paltanavičius.

Anot jo, sunku pasakyti, kas gandrui galėjo nutikti, kad jis neteko „pėdos“.

„Gandrai visą laiką gyvena greta žmogaus, bet jie nėra tokie jaukūs, kad eitų prie pat žmogaus. Ir jeigu traktorius važiuoja, paukštis pasitraukia.

Labai įmanoma, kad gandras galėjo nusileisti ant elektros laidų, ir galbūt elektros sujungimas ir nutraukė dalį kojos. Dažniausiai nutūpę ant laidų gandrai žūsta, bet gali ir šitaip susižaloti“, – svarstė gamtininkas.

Anot S.Paltanavičiaus, gandrai, net turėdami tik vieną koją, puikiai gyvena. „Tai nėra ta grėsmė, dėl kurios gandras galėtų žūti.

Aišku, jis daug nepatogumų patirs, bet būtų daug blogiau, jeigu paukštis susižeistų sparnus“, – sakė gamtos žinovas.

Gamtininkas pasakojo matęs ir vienakojų tilvikų, ir kitos rūšies vienakojų paukščių. Jie puikiausiai straksi ta viena koja, lesinėja ir net neatrodo, kad patiria nepatogumų. Matosi, kad sparnuočiai prisitaiko.

„Aš manau, kad turime pačia gamta ir pačiu paukščiu pasitikėti“, – įsitikinęs gamtininkas.

Bet jeigu žmonės randa pabėgti nebegalintį sužeistą paukštį, tuomet reikia skambinti 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šį pranešimą perduos Aplinkos ministerijos užsakymu tokiems gyvūnams pagalbą teikiančiai Gyvūnų globėjų asociacijai. Sužeistas paukštis bus paimtas ir juo bus pasirūpinta.

Galima matyti pavienius gandrus

Pasak S.Paltanavičiaus, didžioji dalis gandrų jau yra palikę savo gimtinę – jų migracija prasidėjo nuo rugpjūčio 10 dienos. Didžiuliai pulkai laukuose stovėjo, skraidė, vėl nusileisdavo.

Sausais metais gandrai išskrenda dar anksčiau, šiemet dėl drėgmės jie užsiliko – visa savaite vėliau įvyko masinis jų skridimas.

„Dabar pamačius gandrų pulką, reikia pamoti, nes gali būti, kad tai paskutinis šiemet pulkas“, – „Šilutės naujienoms“ sakė gamtininkas.

Anot Aplinkos ministerijos gamtininkų, dėl sveikų neišskridusių gandrų nerimauti dar per anksti. Jie išskrenda ne visi iš karto.

Šiemet nesukūrusieji porų ir nesubrendusieji iškeliavo prieš porą savaičių, kiti – vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galima pamatyti pavienius gandrus, retkarčiais – didesnius pulkus, per Lietuvą į žiemavietes skrendančius iš šiaurėje ir rytuose esančių perėjimo vietų.

Po Baltramiejaus dienos gandrų pamatysime jau retai. Neišskridę gandrai iš karto krinta į akis, žmonės pradeda rūpintis jų likimu. Pasak gamtininkų, jaudintis dėl sveikų skraidančių paukščių kol kas tikrai nereikia, gandrai dar turi laiko išskristi, be to, gamtoje jie randa pakankamai lesalo.