Ar Šilutėje bus ką kviesti į kariuomenę, kai Tėvynė pašauks?

sauktiniaiIšaugus grėsmei iš Rusijos pusės, jau nuo šių metų rudens Lietuvoje grąžinamas šauktinių kvietimas į privalomuosius karinius mokymus – tokį įstatymą skubos tvarka Seimas priėmė kovo 19-ąją.

Pagal numatomą tvarką, penkerius metus į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3-3,5 tūkstančio 19-26 metų jaunuolių. Šauktiniai bus rengiami pagal specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir atlikę šią tarnybą perkelti į kariuomenės parengtąjį rezervą. Netrukus bus diskutuojama ir dėl to, kaip reikėtų tobulinti šaukimo tvarką.

Kariuomenės stiprinimo priežastis – pasikeitusi geopolitinė padėtis, o į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek jaunuolių, kiek tikimasi, kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir tai kelia realią grėsmę šalies saugumui.

Priminsime, Lietuvoje karinė prievolė buvo atšaukta 2008 m., ją vėl sugrąžinus, 19-26 metų jaunuoliai kariniams mokymams turės skirti devynis mėnesius.

Priėmus sprendimą dėl privalomosios karinės tarnybos, jau kyla abejonių, ar kviečiant šauktinius pavyks surinkti tvirtą kariuomenę, ir iš viso, ar bus iš ko ją rinkti, kai daugiau nei pusė sveikų tvirtų jaunuolių yra emigravę arba studijuoja aukštosiose mokyklose? 

Įvairių Seimo frakcijų atstovai yra parengę daugybę siūlymų, pavyzdžiui, galbūt pirmiausiai šaukti bedarbius ir už smulkius nusikaltimus kalinčius jaunuolius. Ketvirtadienį, kovo 19-ąją, viešai nuomonę išsakė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Į „tvarkiečio” Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio klausimą, ar į kariuomenę bus šaukiami ir emigravę jaunuoliai, ministras atsakė, jog išvykimas iš šalies neatima atsakomybės, pareiga tėvynei – privaloma. Savaime suprantama, naujoji tvarka neaplenks ir Pamario gyventojų.

Šauktinių kontroliavimo sistema veikė puikiai

2008-aisiais, prieš atšaukiant karinę prievolę, kruopščiai sąrašus sudarinėjo ir ikišauktinius bei šauktinius jaunuolius, gyvenančius Šilutės rajono teritorijoje, registravo KPAT prie KAM teritorinis Šilutės skyrius. Savivaldybėje už šauktinių administravimą buvo atsakinga vyriausioji specialistė Jūratė Bandzienė.

Prisimindama prieš 8 metus vykdytą ikišauktinių ir šauktinių jaunuolių apskaitą savivaldybėje, J.Bandzienė pasakojo, kad vykdydami savo pareigas tarnautojai gerai tvarkė Savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių apskaitą: rinko, kaupė, sistemino informaciją apie gyvenančius ikišauktinio amžiaus jaunuolius, jų gyvenamąsias vietas, darbovietes, mokymosi įstaigas, taip pat – kitus duomenis, kurių reikėjo karo prievolininkų apskaitai įgyvendinti.

Anot J.Bandzienės, buvo renkama informacija iš mokyklų, seniūnijų, Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, policijos, gyventojų registro, įmonių, įstaigų ir kitų institucijų. Sulaukę 16-os metų jaunuoliai turėdavo atvykti ir prisiregistruoti į KPAT prie KAM teritorinį Šilutės skyrių.

Kai vaikinams sueidavo 19 metų, jie sulaukdavo šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Žinoma, prieš tai jaunuoliai turėdavo pasitikrinti sveikatą ir gauti pažymą, įrodančią, kad šauktinis gali atlikti karo tarnybą.

J.Bandzienė šypsodamasi konstatuoja, jog privalomoji karo tarnyba atnešė teigiamų pokyčių rajono demografinei padėčiai. Mat norėdami išvengti privalomųjų karo mokymų jaunuoliai dažniau kūrė šeimas, nes tik turintys atžalų išvengdavo tarnybos.
Būdavo ir taip, kad į KPAT prie KAM teritorinį Šilutės skyrių užsukdavo vieno ar kito šauktinio mama, kuri padėkodavo bei pasidžiaugdavo, jog sūnus, atlikdamas privalomąją karo prievolę, išmoko tvarkos, atsakomybės, disciplinos.

Tačiau jau kelerius metus iki 2008-ųjų šauktinių rajone ėmė stipriai mažėti. Prasidėjo didžioji emigracija į užsienio šalis, o likusieji Lietuvoje stengėsi gauti medicininę pažymą, kad jų sveikata nėra tinkama karo prievolei atlikti. Kaip atsimena J.Bandzienė, kas mėnesį jaunuoliams išsiųsdavo maždaug po 300 šaukimų, o užsiregistruoti atvykdavo vos kelios dešimtys. Šauktinių gretos mažėjo ir po medicininės apžiūros – pavyzdžiui, surinkus ir nuvežus į Klaipėdą medicininei apžiūrai apie 50 jaunuolių,  maždaug tik 10 gaudavo atsakymus, jog yra sveiki ir gali atlikti privalomąją karo tarnybą.

Kariniai mokymai – vyriškumo mokykla

Kovo pradžioje „Šilutės naujienų” interneto svetainėje daryta gyventojų apklausa parodė, kad 41,67 proc. skaitytojų privalomosios tarnybos Lietuvos kariuomenėje sugrąžinimą vertina teigiamai ir mano, jog tada sumažės nedirbančio bei niekur nesimokančio jaunimo. Dar 12,12 proc. apklaustųjų mano, kad gynybos pagrindų turėtų būti apmokomi ne tik vyrai, bet ir moterys.

34,85 proc. apklausos dalyvių mano, kad karo tarnyba turi būti pasirenkama savanoriškai.

7,57 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog vis tiek dauguma jaunuolių ras būdą išvengti tarnavimo.

Paklaustas apie privalomą šauktinių karinį mokymą, juknaitiškis karininkas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 pėstininkų kuopos kapitonas Gediminas Lapinskas sakė, kad jis palaiko mišrų kariuomenės komplektavimo būdą – ir iš profesionalų, ir iš privalomosios karo tarnybos karių – šauktinių. Taip, pasak G.Lapinsko, būtų greičiausia ir efektyviausia suformuoti pajėgią Lietuvos kariuomenę. 9 mėnesiai privalomosios karinės tarnybos kiekvienam šauktiniui bus vyriškumo mokykla, kurioje jaunuolis gaus ne tik gynybos pagrindų, bet ir gero elgesio disciplinos.

Šilutės rajone už karo prievolės administravimą ir atranką į profesinę karo tarnybą šiuo metu atsakingas Tauragės Karo prievolės ir Komplektavimo skyrius. Telefonu pakalbinome vyr. seržantą Joną Dedūrą ir klausėme apie galimą situaciją mūsų rajone: kiek jaunuolių būtų pašaukti į privalomuosius karinius mokymus, ar yra vykdoma šauktinių ar galimų šauktinių apskaita?

Pasak vyr. seržanto, kol kas jokių žinių ir apskaitų dar nėra, nes tik ketvirtadienį buvo priimtas sprendimas dėl šauktinių karinio mokymo.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.