Balandžio 1-oji Šilutėje bus ne juokų diena, o garbingiausio šilutiškio – dvarininko dr. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) 170-ųjų gimimo metinių minėjimo diena.
Kultūros darbuotojai rengia įspūdingą jubiliejaus minėjimo programą ir kviečia visus šilutiškius savo iniciatyvomis prisidėti prie H.Šojaus pagerbimo renginių.
O muziejininkai tikisi, kad šis jubiliejus bus pats tinkamiausias metas Šilutės muziejui suteikti H.Šojaus vardą.
Jubiliejui skirs dvi dienas
Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pakvietė ant H.Šojaus dovanotos žemės įsikūrusių įvairių įstaigų ir įmonių vadovus pasitarti, kaip jie galėtų prisidėti prie H.Šojaus jubiliejaus minėjimo. Tokių įstaigų istorikai priskaičiuoja keliolika.
V.Griškevičienė minėjo Šilutės gaisrinę, buvusią pradinę mokyklą, evangelikų liuteronų bažnyčią, Pirmąją gimnaziją, paštą, uostą, ligoninę, buvusį siauruką geležinkelį, miestui dovanotą parką, juosiantį Kultūros ir pramogų centrą, muziejų, įsikūrusį H.Šojaus dvare…
Pristatydama planuojamus jubiliejaus renginius, V.Griškevičienė siūlė papildyti minėjimo programą savo idėjomis.
170-asis H.Šojaus jubiliejus vyks dvi dienas, nes kultūros žmonės tikisi, jog miestelėnai norės neskubėdami mėgautis gražiais renginiais.
H.Šojaus gimtadienio išvakarėse, kovo 31-osios, antradienio, pavakarę visi bus pakviesti į kelionę po Šilutę – pasivaikšioti tais takais, kurie veda prie H.Šojaus dovanotų objektų. Vakare F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks konferencija – autoritetingų mokslininkų ir šilutiškių pašnekesiai apie H.Šojaus nuopelnus Šilutei.
21 val. numatoma filmo „Elzė iš Gilijos“ peržiūra Šilutės kultūros ir pramogų centre. Šiame A.Puipos režisuotame vaidybiniame filme pasakojama apie Pamario žvejų gyvenimą, yra nemažai ir Šilutės vaizdų.
Bet tai – ne paskutinis tos dienos renginys. Juk smagu, anot V.Griškevičienės, kartu pasitikti tikrąją gimtadienio dieną, todėl nuo 23 val. iki vidurnakčio vienoje H.Šojaus dvaro menėje vyks profesionalių atlikėjų naktinis koncertas „Dvaro muzika“.
Su romantiška muzika pasitikę balandžio 1-ąją, H.Šojaus gimtadienį, šilutiškiai tą dieną (trečiadienį) galės pamatyti mažųjų aktorių spektaklį, parengtą pagal H.Šojaus užrašytas lietuviškas pasakas. Tą programą kai kurie šilutiškiai matė žiemą vykusio H.Šojaus dvaro festivalio metu, o dabar galės pamatyti daugiau žiūrovų. Be to, prieš vidurdienį bus plačiai atvertos dvaro erdvės, ir miesto bendruomenės galės susipažinti su būsimo muziejaus vizijomis.
12 valandą mieste turėtų nuskambėti evangelikų liuteronų bažnyčios, pastatytos ant H.Šojaus dovanotos žemės, varpai. Jie skelbs H.Šojaus pagerbimo ceremonijos pradžią.
Šilutiškiai kviečiami susirinkti prie H.Šojaus kapo, kuris yra senosiose dvaro kapinaitėse, priešais Pirmąją gimnaziją. Čia vyks 
H.Šojaus jubiliejaus minėjimas.
14 val. planuojamas iškilmingas savivaldybės Tarybos posėdis, kuris vyks H.Šojaus dvare. Tikimasi, kad politikai pritars muziejininkų idėjai suteikti muziejui H.Šojaus vardą.
Jubiliejaus dienos renginius užbaigs menų vakaras dvaro menėse.
Turėtų atsirasti H.Šojaus įmintos „pėdos“
V.Griškevičienė pristatė dar vieną H.Šojaus nuopelnų įamžinimo idėją: prie įstaigų ir įmonių, įsikūrusių H.Šojaus dovanotose žemėse, įmontuoti „pėdas“ – meniškus atminimo ženklus su informacija apie Šilokarčemos dvarininko mecenatystę.
Diskusijos dalyviai palankiai sutiko šį pasiūlymą, tačiau pritarė ir Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus replikai, kad tokius ženklus nereikėtų statyti paskubomis – nereikėtų skubėti iki balandžio 1 dienos. Reikia profesionalų patarimų apsisprendžiant, kokios turėtų būti tos „pėdos“ (ar plytelės ant žemės, ar lentelės ant pastatų sienų, ar prie pastatų pastatyti menininkų sukurti ženklai, ar kitokie akcentai), reikia laiko įrengti tuos ženklus. Todėl seniūnas siūlė tų akcentų įrengimą palikti pavasariui ar net rudeniui.
Architektas Egidijus Vidrinskas ir muziejaus direktorė Roza Šikšnienė siūlė prisiminti mūsų kraštui nuo senų laikų būdingą emalio techniką, kuri galėtų būti panaudota kuriant tokius ženklus.
Muziejininkai galėtų parengti istorinį maršrutą pagal tas „pėdas“, ir turistai bei miestelėnai turėtų galimybę daugiau sužinoti apie Šilutės raidą ir H.Šojaus nuopelnus mūsų miestui.
Idėjų turi visi
Šilutės uosto valdytojas, verslininkas Rimgaudas Višinskas sakė, kad norėtų H.Šojaus jubiliejinius metus papildyti uosto 100-mečio minėjimu ir šios sukakties įamžinimu.
Šilutės ugniagesių vadovas Rimantas Mačijauskas pradžiugino susirinkusiuosius žinia, kad šiais metais bus pradėta statyti nauja gaisrinė, o senoji, pastatyta ant H.Šojaus dovanotos žemės, turėtų tapti muziejumi.
Mielai į mecenato jubiliejaus minėjimo renginius įsitrauktų ir Šilutės ligoninė – tą žadėjo vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, ir Pirmoji gimnazija (direktorė Laima Spirgienė), ir vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ (pirmininkė Gerlinda Stungurienė). Pastaroji sakė, kad minėjimo renginiuose norėtų dalyvauti Vokietijos ambasados darbuotojai.
Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis pasiūlė H.Šojaus gimtadienio dieną atverti bažnyčios duris, kad visi galėtų stabtelti maldai ir giesmei, pamatyti mecenato portretą ir netgi pamatyti kriptą, kurioje H.Šojus norėjo būti palaidotas (vis dėlto, Šilokarčemos parapijos valdybos sprendimu, 1937 m. liepą jis buvo palaidotas senosiose dvaro kapinaitėse).
Pasak kunigo, būtų verta visus metus bažnyčioje eksponuoti istorinių nuotraukų parodą, nes čia apsilanko per 3000 turistų ir Šilutės rajono gyventojų.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Milukienė sakė inicijuosianti mokinių piešinių akciją, o geriausius darbus norėtų eksponuoti H.Šojaus dvare. Idėją palaikė Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus vadovas Arnoldas Milukas, pasiūlęs surengti rajoninį piešinių konkursą.
Meno mokyklos direktorės pareigas einanti Regina Stankuvienė sakė, jog mokyklos kolektyvas, įsikursiantis ant H.Šojaus dovanotos žemės pastatytoje buvusioje Pradinėje mokykloje, visokeriopai prisidės prie jubiliejaus renginių. Juo labiau kad mokykla ruošiasi paminėti savo įkūrimo 50-metį.
Pamario pagr. mokyklos direktorius Jonas Bendžius siūlė, kad H.Šojaus jubiliejui būtų skirtas visus metus besitęsiantis renginių ciklas. Mokyklose būtų galima surengti istorines viktorinas, kurios padėtų mokiniams daugiau sužinoti apie Šilutės istoriją ir pasiaukojamą H.Šojaus veiklą.
Diskusijos dalyviai tikisi, kad ir kiti Šilutės kolektyvai prisidės prie H.Šojaus jubiliejaus minėjimo ir pasiūlys įdomių idėjų.
Šilutės muziejus nori vadintis H.Šojaus vardu
Praėjusią savaitę muziejininkai pakvietė miestiečius į diskusiją dėl H.Šojaus vardo suteikimo Šilutės muziejui. Susitikime dalyvavo 15 Šilutės bendruomenės narių.
Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė papasakojo apie Šilokarčemos dvaro savininko dr. H.Šojaus veiklą, jo indėlį į krašto kultūrą, ekonomiką, į Šilutės miesto plėtrą. Papasakojo, kas numatyta įrengti restauruotame dr. H.Šojaus dvare.
Norėdami įprasminti dr. H.Šojaus atminimą muziejininkai siūlo Šilutės muziejui, įkurtam restauruotame Šilokarčemos dvare, suteikti Hugo Šojaus vardą, nes dvarininkas savo rūmuose buvo įkūręs pirmąjį privatų muziejų Klaipėdos krašte.
Be to, nauja muziejaus ekspozicija bus kuriama dr. H.Šojaus surinktų kolekcijų pagrindu.
Buvusi pedagogė Irena Merkienė sakė, kad jei ir kitose vietovėse esantiems muziejams suteikiami nusipelniusių žmonių vardai, tai Šilutės muziejų vertėtų pavadinti Hugo Šojaus muziejumi.
„Mūsų muziejui nėra geresnio vardo kaip Hugo Šojaus. Šis žmogus tikrai įnešė didžiulį indėlį į mūsų krašto kultūrą ir miesto plėtrą“, – sakė I.Merkienė. Jai antrino ir architektas E.Vidrinskas.
Nuskambėjo pasiūlymas, kad galbūt Šilutės muziejų reikėtų vadinti „Hugo Šojaus vardo muziejumi“. Tačiau toks pavadinimas būtų vertinys iš rusų kalbos ir neatitiktų bendrinės lietuvių kalbos normų.
Sutarta parengti raštą dėl muziejaus pervardinimo į Hugo Šojaus muziejų, be to, spaudoje, muziejaus ir Savivaldybės internetiniuose puslapiuose paskelbti apklausą, kurioje gyventojai galėtų pareikšti savo nuomonę, kad Šilutės muziejus būtų vadinamas Hugo Šojaus muziejumi. Apklausa padėtų pamatyti ne tik Šilutės, bet ir kitų miestų gyventojų nuomonę šiuo klausimu bei padaryti išvadas.