Džiugiu laukimu gyvena Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai – vasaros viduryje jie tikisi persikelti į naujas 1,5 milijono eurų vertės patalpas. Nors, pasak Šilutės PGT viršininko Rimanto Mačijausko, oficialiai naujojo pastato statybų darbus buvo numatyta užbaigti 2018 metų rugpjūtį, tačiau tai įvyks visais metais anksčiau. Šiuo metu jau atlikta 90 procentų numatytų darbų, įsisavinti liko apie 200 tūkst. Eur.
„Jau sulaukėme pažadų iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento, kad maždaug 50 tūkst. Eur bus papildomai skirta naujiems baldams bei vidaus buitinei technikai įsigyti. Pirksime naujus treniruoklius, stalus, kėdes, lovas, televizorių ir kitą inventorių, būtiną darniam ugniagesių gelbėtojų darbui bei tarnybai“, – dalijosi maloniais rūpesčiais R.Mačijauskas.
Darbas vyks greičiau ir sklandžiau
Naują Šilutės PGT pastatą, esantį kiek tolėliau nuo gatvės, suprojektavo UAB „Nemuno deltos projektai“ iš Šilutės, generalinis rangovas – UAB „Infes“ iš Vilniaus.
Šilutės PGT viršininkas R.Mačijauskas sako, kad modernieji pastatai bus vieni gražiausių mieste. Juk ne veltui buvo daug tartasi su architektais, svarstyta. Naują pastatą puoš senoji, dar vokišką laikmetį menanti fasado spalva. Raudonos plytos, kuriomis apmūrytas naujasis pastatas, yra gana brangios, pagal specialų užsakymą atvežtos net iš Belgijos.
Vienas iš naujųjų patalpų privalumų – didelės ir erdvios patalpos didžiagabaritei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikai – beveik visą pirmąjį aukštą užims didžiųjų autocisternų garažai, plovykla, remonto patalpos.
„Senasis pastatas buvo pastatytas 1911 m. ir buvo pritaikytas ano meto sąlygoms, tai yra – arkliais tempiamiems ugniagesių vežimams“, – pasakoja Šilutės PGT viršininkas.
Anot jo, į senuosius garažus ugniagesiai gelbėtojai vos talpina tarnybines transporto priemones, nes nuo jų šonų iki garažo sienos lieka vos 2 cm tarpas. Tai ką jau kalbėti apie tai, kad, įvykus nelaimei ir apie tai gavus žinią, ugniagesiai gelbėtojai turi operatyviai veikti? Beje, juokauti galima, kad ir šuo kariamas pripranta.
Mūsų ugniagesiai gelbėtojai šiuo metu per dvi minutes suspėja ne tik rankiniu būdu atsidaryti senus medinius vartus, bet per tą laiką ir vairuotojas įsispraudžia į automobilį bei su juo išvažiuoja laukan, o tuomet į jį sulipa ir kiti komandos nariai. Tuo pačiu metu spėjama ir vėl uždaryti vartus.
Visa laimė, kad šis ugniagesių gelbėtojų košmaras jau greitai taps tik iš lūpų į lūpas perduodamu prisiminimu. R.Mačijauskas pabrėžė, kad naujieji garažai turi automatinius vartus, pakeliamus ir nuleidžiamus vos su vienu mygtuko paspaudimu. Be to, garažų vidus suprojektuotas be pertvarų, tad automobilius bus galima patogiai pastatyti ir aptarnauti.
Jau ir dabar ugniagesiai gelbėtojai gali savo techniką laikyti moderniuose bei erdviuose garažuose, kuriuose vyksta baigiamieji vidaus apdailos darbai.
Daugiau statinių ir privalumų
Vedžiodamas po naująsias pastato patalpas, kurios jau įrengtos 90 proc., R.Mačijauskas parodė, kur ir kokie bus kambariai, svarbūs darniai ugniagesių gelbėtojų tarnybai.
Antrajame aukšte bus erdvi sporto salė, 4 gaisrininkų poilsio ir asmeninės higienos kambariai, mokymo klasė, virtuvėlė, asmeninių apsaugos priemonių saugojimo ir priežiūros patalpos, laisvalaikio erdvė. Specialiai bus įrengtas ir antrojo aukšto patalpas su pirmuoju aukštu jungiantis stulpas – juo ugniagesiai gelbėtojai galės operatyviai nusileisti ir skubėti į nelaimės vietą. Anot pašnekovo, tai detalė, be kurios sunkiai įsivaizduojama gaisrinė, bet jos iki šiol nebuvo.
Bevaikštant po naujas Šilutės PGT pastato erdves ir kiemą, pro akis nepraslysta labiausiai nuo gatvės nutolusioje komplekso dalyje kyšantis triaukščio namo „ūgio“ bokštas su apžvalgos aikštele. Nuo šio 14,5 m aukščio statinio ugniagesiai gelbėtojai bus apmokomi greitai nulipti. Iki šiol tokio pobūdžio treniruotėms šilutiškiai ugniagesiai vykdavo į Klaipėdą. Bokšto apačioje bus įrengta speciali paminkštintos dangos aikštelė.
R.Mačijauskas pasidžiaugė ir kitais statybų metu iškilusiais objektais: šalia pastato, netoli bokšto, įrengtu vandens hidrantu, kurio anksčiau visai nebuvo, erdvia krepšinio aikštele.
„Kol kas galima pamatyti tik nykią aplinką. Tačiau, kai bus baigtos kloti kiemo trinkelės, pasirodys tikrasis vaizdas ir modernus grožis“, – užtikrino pašnekovas.
Beje, naujai iškilęs modernus gaisrinės pastatas – tik pirmasis rekonstrukcijos etapas. Pastačius naująją ugniagesių gelbėtojų būstinę, planuojama rekonstruoti ir 1911 m. pastatytą istorinę Šilutės gaisrinę, kuri taps administracinėmis patalpomis.
Pokalbio pabaigoje R.Mačijauskas pasidžiaugė ir išskirtinai atsidavusiais bei su tikruoju tarnybos pašaukimu dirbančiais šilutiškiais ugniagesiais gelbėtojais.
„Ugniagesys – tai visų sričių specialistas. Jis turi ne tik mokėti vairuoti įvairias transporto priemones, bet ir sugebėti nerti po vandeniu, gerai plaukti, suteikti pirmąją pagalbą, nebijoti kraujo, eiti tiesiai į ugnį. Ugniagesys – tuo pačiu ir kiemsargis, nepasididžiuojantis gatvėje šluoti šiukšles. Tai – savo namų šeimininkas, kuris, kai reikia, ir plauna mašiną, ir ją remontuoja“, – pasakojo R.Mačijauskas.
Šilutės PGT viršininkas pripažino, kad iki šiol šilutiškiai ugniagesiai gelbėtojai turėjo bene vienas iš blogiausiųjų tarnybos sąlygų šalyje, o tuo tarpu darbo krūvis, kurį apsunkina kasmetiniai potvyniai, – didžiausias.
Šiek tiek istorijos
Šilutės, tuometinės Šilokarčemos, apskrities gaisrininkų komanda buvo įsteigta 1897 metais. Šilutės dvaro savininkas 
H.Šojus padovanojo miestui žemės sklypą šalia upelio Šret (šiuo metu jo nebėra), labai šlapioje vietoje. 1911 m. ten buvo pastatytas gaisrinės pastatas. Jis iki šiol tebestovi nepakitęs, atlaikęs du pasaulinius karus ir visą tą laiką tarnavęs pagal pirminę paskirtį.
Gaisrininkų komandą tuomet sudarė savanoriai, o komandos viršininkas vadinosi brandmeistru.
Išsamesnių prieškario duomenų apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metu šio pastato antrajame aukšte buvo burmistro ir miesto valdybos įstaiga. Po karo gaisrinė vadinosi miesto komanda. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius. 1948-aisiais gaisrinė gavo gaisrinį automobilį, liaudies „polutarka“ vadinamą, bei siurblį su varikliu. 1950 metais buvo gautos motopompos MP-800 ir MP-1600. Pastarąją užkėlė ant kito automobilio ir naudojo gaisrams gesinti.
Nuo 1957-ųjų gaisrinė vadinosi profesionali priešgaisrinė dalis. 1992 m. gruodžio 30-ąją buvo reorganizuota į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato. 1994 metų pabaigoje – jau kita reorganizacija, pakeitusi pavadinimą į Šilutės miesto sukarintą priešgaisrinę dalį. Nuo 1999-ųjų vidurio naujas nutarimas pakeitė statusą ir pavadinimą į Šilutės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.