Tyrimas rodo, kad tik 3 proc. santuokoje gyvenančių respondentų yra pasirašę povedybinę sutartį, 2 proc. – ikivedybinę. 3 proc. susituokusiųjų nurodo nežinantys, ar yra pasirašę vieną šių sutarčių.
„Vedybų sutarties tikslas – turto teisinio režimo nustatymas. Vieni pasirašo ikivedybinę sutartį, kuri galioti pradeda nuo santuokos įregistravimo, kiti – povedybinę, kuri įsigalioja nuo jos sudarymo. Pasirašius vieną šių dokumentų sutuoktinio teisės į turtą bus nustatomos ne pagal įstatymą, o pagal tai, kas sutarta sutartimi. Jei vedybų sutartis nepasirašoma, sutuoktiniai turi turto bendrumo režimą, tad visas turtas, kuris įgyjamas susituokus, laikomas bendru lygiomis dalimis. Taip vertinamas ne tik būstas ar automobilis, bet ir gaunamos pajamos“, – sako Renata Cibulskienė, COBALT teisininkė.
Planuojantiems vestuves ar jau susituokusiems reikėtų apsvarstyti, kuri situacija palankesnė – kai turtas yra bendras ar kai vertinamas atskirai. Vedybų sutartimi galima susitarti dėl visiško turto atskirtumo arba bendrumo, mišraus režimo. Pvz., jei sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirinko turto atskirtumo režimą, tai iki santuokos ir jos metu įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Tokios sutarties tikslas – apsaugoti gautas pajamas ir turtą.
Ypač aktuali vedybų sutartis yra turintiems verslą ar nekilnojamojo turto ir norintiems išsaugoti jo nuosavybę. Ikivedybinėje ar povedybinėje sutartyje numatomos sutuoktinių teisės ir pareigos, susijusios su kiekvieno jų turto valdymu.
„Dokumentuose aptariama gaunamų pajamų iš darbo santykių ar verslo nuosavybės forma, sutariama, kaip šalys atsakys už prievoles kreditoriams, kaip prisidės prie šeimos reikmių tenkinimo, kartais – kaip dalinsis turtą santuokos nutraukimo atveju, – sako teisininkė. – Šalys, pasirinkusios visišką turto atskirumo režimą, aptaria ir kompensacijų mokėjimą labiau finansiškai pažeidžiamam sutuoktiniui, tarpusavio išlaikymo ar esamo turto pasidalijimą ir priskyrimą labiau pažeidžiamam sutuoktiniui.“
BNS inf.