Artėjant žiemai Savivaldybėje surengtas Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis apie pasirengimą šaltajam metų sezonui.
Pranešęs, kad sinoptikų prognozės rodo būsiant šaltą žiemą, centro vadovas Romualdas Renčeliauskas pageidavo išklausyti kelininkų, šilumos ir vandens tiekėjų, greitosios medicinos pagalbos ir policijos, ugniagesių ir seniūnų mintis, kaip rengiamasi žiemai, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.
Vieni posėdžio dalyviai tradiciškai tvirtino, kad jų vadovaujamos įmonės seniai pasirengusios šalčiams, kiti pirmiesiems turėjo priekaištų dėl kasmet besikartojančių tų pačių nemalonių situacijų. Bene daugiausia pretenzijų (kaip ir kasmet) „dedikuota“ kelininkams, kritikuoti ir vandens bei elektros tiekėjai.
Kelininkų vadovas dėstė žinomas tiesas
Ilgiausią kalbą išrėžęs Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos inžinierius Kęstutis Daugalas ypač akcentavo, kad… patys vairuotojai turi būti atsargūs esant nepalankioms sąlygoms keliuose, priminė kiekvienam žinomas tiesas: būtina pasirinkti saugų greitį, pasirūpinti savo automobilio technine būkle, nepamiršti, kad rudenį į kelią gali išbėgti žvėrys ir pan.
Inžinieriui užkliuvo, jog dėl žiemą keliuose vykstančių nelaimių žiniasklaida nuolat akcentuoja kelininkų kaltę, bet, anot jo, taip daroma neįsigilinus į situaciją. O sumanus vairuotojas, esą, visada sugeba pasirinkti tokį greitį, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.
Šilutės kelininkai prižiūri apie 560 km valstybinės reikšmės kelių. Žiemai jie jau turi sukaupę apie 600 tonų druskos, pakankamai smėlio, paruošti ir greideriai, traktoriai, sniego valymo ir druskos barstymo technika.
Kiekviename mechanizme įrengta palydovinė navigacinė sistema, tad įmonės vadovai bet kuriuo metu žino, kur jų žmonės dirba.
Piktų skambučių sulaukia net iš vienkiemių
K.Daugalas pripažino, kad daug skambučių gaunama dėl blogos rajoninių ir vietinių kelių priežiūros, bet priminė, jog šie keliai yra paskutinieji nustatytoje kelių priežiūros lygių eilėje. Tik baigus valyti ir barstyti krašto kelius važiuojama į rajoninius. O vietinių kelių šiai įmonei apskritai neprivalu prižiūrėti, tai privalo padaryti Savivaldybės valdomos įmonės.
Gyventojai į tokius niuansus, matyt, per mažai gilinasi, nes Klaipėdos regiono kelininkai kiekvieną žiemą sulaukia ir atokių vienkiemių gyventojų reikalavimų nuvalyti net lauko keliukus.
„Stengiamės, kad eismas nesutriktų net pūgų metu, kad visi laiku pasiektų ir darbus, ir mokyklas“, – reziumavo K.Daugalas.
Įmonėje yra sudaryti kelių barstymo grafikai, bet dėl tų pačių priežasčių dirbti pagal grafiką ne visada spėjama.
Inžinieriaus žodžiais tariant, akimirksniu nesutvarkysi nė vieno kelio ruožo, ypač kai dieną būna teigiama, o naktį – neigiama temperatūra, ir visi keliai pasidengia ledu. Reikia laiko technikai iki apledijusių vietų nusigauti.
Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis pasigedo konkretumo ir prašė patikslinti, geriau ar blogiau šiemet, palyginti su trejais ankstesniais metais, šaltajam sezonui pasiruošė kelininkai?
K.Daugalas sakė, jog įmonė kasmet gauna po vieną naują mechanizmą, jau yra su privačiomis įmonėmis pratęsusi sutartis dėl talkinimo valant kelius. Tad pasiruošta gerai, o specialistų budėjimai pradėti dar spalio 15-ąją.
Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus stebėjosi Savivaldybės ir kelininkų neveiklumu. Anot jo, kituose rajonuose sugebama sudaryti sutartis su ūkininkais ir šie žiemą valo net trečdalį kelių. Pas mus, anot V.Mockaus, daugybę metų apie tai tik šnekama, tuo tarpu jis žino ūkininkų, kurie mielai imtųsi kelių priežiūros sava technika.
K.Daugalas sakė, kad ūkininkai prašomi talkinti tik esant ekstremalioms orų sąlygoms, kuomet kelininkų pajėgų nebeužtenka.
Kelininkų vairuotojai – barbarai
Rimtų priekaištų kelininkų atstovui turėjo Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, K.Daugalo pavaldinius pavadinęs „barbarais“. Anot seniūno, sniego valytuvai per miestelį pralekia tokiu dideliu greičiu, kad nuo važiuojamosios kelio dalies nušluotas sniegas akimirksniu visas nugula ant ką tik nuvalytų šaligatvių. Dar blogiau, kad tas užverstas sniegas tuoj sušąla, tad seniūnijos darbininkų triūsas akimirksniu nueina šuniui po uodega.
„Patys sakot, kad kelių priežiūra – visų bendras reikalas, bet patys mums prikiaulinate ir paliekate“, – žodžių į vatą nevyniojo J.Budreckas.
„Šilutės naujienoms“ jis vėliau sakė apie tai su kelininkų vadovais kalbėjęs „jau gal 100 kartų“ – niekas nepadeda.
K.Daugalas tikino, jog sniego valymo technika privalo važiuoti iki 40-ties km per valandą greičiu ir tokio nurodymo laikomasi. Greitį riboja ir miesteliuose įrengtos įvairios greičio mažinimo priemonės.
Jis savo ruožtu priekaištavo Savivaldybei, kad jos įmonės neišveža gatvėse susikaupusio sniego, nes kaip tik Savivaldybė privalo tuo rūpintis, kai krašto kelias eina per gyvenvietes.
„Tai bent tvarka: krašto kelią prižiūrėti priklauso kelininkams, o sniegą iš miestelių turi vežti Savivaldybė?“- stebėjosi R.Renčeliauskas.
R.Ambrozaitis prašė kelininkų vis dėlto bent kiek lėčiau leisti savo techniką, nes atliekamų pinigų užpiltiems šaligatviams valyti neturi nei kelininkai, nei Savivaldybė.
Šilumos tiekėjai nėra ramūs
„Trasos suremontuotos, avarijos atveju dalį miesto pašildytų ir rezervinė ligoninės katilinė, vyksta biokuro katilo statyba. Visi savo darbus žino – ne pirmi metai“, – į ilgas kalbas nesileido šilumos tiekėjų vadovas Algis Šaulys.
Į R.Renčeliausko klausimą, ar nėra tikimybės, kad žiemą šilumą tiekiantys katilai užges, A.Šaulys atsakė: „Niekada negalime būti ramūs, kai ateina žiema. Dėl kokio nors gedimo neužgesime, bet užgesti galime, jei neturėsime už ką kuro nusipirkti“.
Taip šilumininkų vadovas dar kartą priminė apie milijonines Savivaldybės skolas jo vadovaujamai įmonei. Šiemet Savivaldybės skola siekia apie 2,2 milijono litų, kai pernai ji buvo beveik perpus mažesnė. Dar apie milijoną litų jau daug metų už šildymą skolingi gyventojai.
Visi dabar uždirbami pinigai, anot direktoriaus, skiriami statyboms.
A.Šaulys taip pat piktinosi pernykščiu įvykiu, kai Savivaldybės administracija su „Šilumos tinklais“ nederino išduodama leidimus žemės kasimo darbams ir taip buvo sugadinti vamzdynai.
Amžina problema dėl hidrantų
Didžiausias Šilutės komunalininkų rūpestis – gatvėse ir kiemuose paliekami automobiliai, kai kada – net po kelerius metus nepajudinami iš vietos.
Policijos atstovas Audrius Lukošius patikino, jog tai nesunkiai išsprendžiama problema, ir policija visada pasiruošusi padėti.
Greitosios medikai turi tik vieną prašymą miesto gatvių prižiūrėtojams – neužmiršti nuvalyti sniego ir trumpučiame Tulpių gatvės, kur įsikūrusi GMP, ruože.
Apie saugumą žiemą, kuomet ypač dažnai gaisrai kyla dėl netvarkingų krosnių ir šildymo prietaisų, važiuodami į mokyklas ir pas gyventojus jau kalba ugniagesiai. Jų atstovas Rimantas Zimantas dar kartą priminė seniūnų atsakomybę dėl nenuvalytų tvenkinių ir privažiavimų prie jų. Dėl to žiemą kilus gaisrui cisternos negali greit privažiuoti prie vandens.
Vandentiekininkų atstovas Domas Merliūnas tikino, jog šalčiams paruošti ir hidrantai. R.Ambrozaitis siūlė pagalvoti, ar nebūtų paprasčiau, jei hidrantai būtų įrengiami ir prie vandens telkinių: tuomet ir geriamojo vandens gaisrininkai neeikvotų, ir seniūnams nereikėtų nuolat galvoti apie ekečių priežiūrą.
Seniūnas V.Mockus stebėjosi, kad daug metų šnekama, bet niekas nepriverčia „Šilutės vandenų“ hidrantus įrengti kiekviename kaime. Vainute hidrantas yra tik seniūnijos centre, o aplinkiniai kaimai jų neturi. „Juos įrengus išsispręstų visos problemos. Tvenkinius valom, bet eketės akimirksniu užšąla“, – sakė jis.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė posėdyje pasigedo elektros tiekėjų „Lesto“ atstovų, kurių paslaugos tiekimą pavadino košmaru.
„Šilutės būsto“ direktorius Aleksas Kvederis pasidžiaugė, kad šilutiškiai šiemet kur kas aktyviau rūpinasi lauko durų ar rūsių langų sandarumu, daug kur laiptinėse pasistato radiatorius. Bendrovė pasirūpino ir jos administruojamų namų šilumos punktų priežiūra.