Artėjanti vasarvidžio šventė pažadino knygą

 

vasarvidzio svente_biblioteka3Birželio 19 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos vasaros kiemelyje organizuotas renginys „Pažadink knygą… “, kuriame vyko garsiniai skaitymai, tekstų improvizacijos kartu su Šilutės socialinių paslaugų centro socialinės globos padalinio lankytojais. Jie buvo pakviesti ateiti, susipažint, pažaisti, paskaityti, atsinešti žolynų, kartu apipinti kupolę, pasipuošti savo pintais vainikais ir taip pasitikti spalvingiausią vasaros šventę, artėjančias Jonines.

Renginio dalyviai pradžiugino bibliotekininkus savo atsineštų rinktų puokščių spalvomis ir aromatais, meniškai nupinta kupole, apie kurios simboliką papasakojo socialinė darbuotoja Aistė, jai talkino Centro lankytojas Martynas.

Renginys prasidėjo žaismingu susipažinimo žaidimu. Toliau renginio laikas buvo skirtas artėjančioms Joninių šventėms ir jos papročiams prisiminti. Buvo prisiminta, kad anksčiau į pievas, dainuodami Joninių šventei skirtas dainas, iškeliaudavo visi ir septyniuose laukuose ieškojo devynių rūšių pievos augalų, gėlių, žolynų. Kaip ir senaisiais laikais, taip ir dabar svarbu rinkti žolynus, iš jų pinti vainikus, nes visa tai įprasmina Joninių šventę. Po to, visi kartu apipynėme kupolę, pritvirtinant paruoštas laukų puokštes, papuošiant spalvotais kaspinais, ir ją pastatėme prie bibliotekos kiemo vartų, kad visus, einančius pro šalį, į mūsų kiemelį pakviestų.

Prisimenant senovės burtus, merginos buvo pakviestos sviesti vainikus sau per galvą į medį, augantį bibliotekos kiemelyje. Iš kelinto karto vainikas užsikabino – po tiek metų mergina galimai ištekėsianti.

Toliau renginio dalyviams, bibliotekos darbuotoja Liuda papasakojo, kad Joninių metu ypatingą galią įgauna merginos ir moterys. Jos panorėjusios gali virsti laumėmis, susirinkti ir švęsti, visokiausių nuostolių ir negerovių pridaryti. Jos gali medžiams kasas supinti, šokti taip, kad kalneliuose duobės atsirastų, o svarbiausia, šėlti taip, kad niekam iš aplinkinių ramybės nebūtų. Todėl labai svarbu su laumėmis susidraugauti arba išmokti nuo jų apsisaugoti. O tada ir gyvenimas šviesesnis pasidaro, ir šventės linksmesnėmis tampa. Patikimiausia apsauga nuo laumių yra šermukšnis, todėl reikia bent mažiausią šio medžio šakelę su savim nešiotis. Todėl bibliotekininkės renginio dalyviams padovanojo po šermukšnio šakelę.

Vėliau buvo pereita prie rimtesnių dalykų ir visi, kas tik panorėjo, galėjo prisimatuoti stebuklingąją skaitymo skrybėlę ir, susiradus sau patinkantį, bibliotekininkų paruoštą tekstą, jį perskaityti ir improvizuoti. Dalyviai vienas po kito noriai lipo į sceną, skaitė eiles, tekstus, skirtus Joninėms. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Narbutienė, pasirinktą žemaičių tarme užrašytą tekstą, paskyrė Žemaitijos metams paminėti ir tarmiškai jį perskaitė.

Viskam yra pradžia ir pabaiga. Bibliotekininkai dėkojo dalyviams, dalyviai – bibliotekininkams, nes visus sušildė bendrystės jausmas. Skirstėmės įsitikinę, kad šios dienos sukurta šventinė nuotaika išliks iki pat Joninių.

Viešosios bibliotekos kiemelyje esanti Lauko bibliotekėlė buvo pažadinta vasaros skaitymams ir laukia savo skaitytojų…