„Vien per kovą, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perdavėme ir operatyviai užblokavome 145 apgaulingas nuorodas. Per nepilnus metus tokių nuorodų jau užblokavome daugiau nei 500. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sako Lietuvos pašto atstovas A. Varnelis.
Lietuvos paštas teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2000 sukčių bandymų apgauti. Paskutinis pranešimas perduotas Generalinei prokuratūrai su prašymu įvertinti, ar imamasi visų įmanomų veiksmų saugant gyventojus ir tokiems nusikaltimams užkardyti.
Trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėje prašoma atnaujinti adresą per 24 valandas, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.
Dėl didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai didina tikimybę apgauti, kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą.
Tikruose bendrovės pranešimuose gyventojų niekada neprašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Apmokėti už pašto paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos portalo lpexpress.lt ir naudojant elektroninę bankininkystę. Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose nurodomas skaitinis telefono numeris, nesvarbu, užsienietiškas ar lietuviškas.
Lietuvos paštas kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu prevencija@post.lt . Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų naudojamų nuorodų blokavimą.
Pagal Lietuvos pašto pranešimą