Įsilingavus diskusijai dėl Šilutės senamiesčio žaliojo rūbo atnaujinimo projekto, jau nebe pirmą kartą šilutiškiai kviečiami į susitikimus su medžių atnaujinimo koncepciją rengiančiais specialistais. Toks susitikimas įvyko ir antradienį, tačiau ir šįkart šilutiškių jis nesudomino.
O gaila, nes atėjusieji būtų išgirdę daug įdomių minčių apie tai, kaip jau po keleto metų atrodys Šilutės senamiesčio želdiniai, kokius medžius auginti mieste siūlo specialistai, kada pavyks pradėti ir baigti jų atkūrimo darbus.
Šilutiškiai pageidavo konkrečių pasiūlymų
„Seniesiems Šilutės medžiams artėja gyvenimo pabaiga“ – straipsnyje tokiu pavadinimu dar lapkričio viduryje rašėme apie jau rengiamą miesto senamiesčio žaliojo rūbo atnaujinimo projektą. Nors šilutiškiai nuolat demonstruoja nesantys abejingi savo miesto žaliojo rūbo likimui, nors nuolat kariauja dėl kiekvieno per smarkiai nugenėto medžio, tačiau nei tada surengtoje senamiesčio medžių būklės analizės pristatyme, nei pirmadienį organizuotame jau projektinių pasiūlymų pristatyme gyventojų beveik nesulaukta. Atėjo tik vos keli savivaldybės ir žiniasklaidos atstovai.
O tie keletas, kurie situacija domisi, jau žino, kad Šilutės senamiesčio medžių būklė išties yra bloga. Tai praėjusį rudenį nustatė UAB „Hidrostatybos projektai“ iš Gargždų specialistai. Dauguma mūsų medžių yra 100 ir daugiau metų senumo, dešimtadalis jų yra tokios kritinės būklės, kad turi būti nedelsiant pašalinti, o trečdalio būklė yra vos vos pakenčiama.
Lapkričio mėnesio susitikime su „Hidrostatybos projektų“ specialistėmis Simona Mikalauskaite ir Jolanta Kitra dalyvavę keletas Šilutės architektų stebėjosi, kad viešnios negalėjo pateikti jokių projektinių pasiūlymų – tik išdėstė liūdnus faktus apie medžių inventorizaciją ir konstatavo, kad didžiuma jų baigia nupūti.
Todėl buvo sutarta, kad kito susitikimo metu architektės pateiks konkrečius pasiūlymus dėl dar įmanomų saugoti medžių priežiūros bei tų, kuriuos jau būtina skubiai šalinti, atsodinimo.
Projektavo pagal senąsias fotografijas
Pirmadienį S.Mikalauskaitė sakė, jog vykdant šilutiškių įpareigojimą buvo ieškota istorinės medžiagos apie tai, kur ir kokie medžiai augo. Rašytinės medžiagos nerasta, bet rasta fotografijų. Jas išanalizavus ir parengti projektiniai pasiūlymai.
Pirmajame jų siūloma medžių atsodinimą Tilžės ir Lietuvininkų gatvėse dalinti į 4 etapus. Specialistės siūlo į buvusias medžių vietas atsodinti tų pačių rūšių medžius, tik rinktis labiau šiuolaikiškas, žemesnes, mažesnių gabaritų – siauresnės lajos ir menkesnių šaknų – veisles. Tokios veislės kur kas labiau tinka miestui. Pasak S.Mikalauskaitės, paveldosauginiu aspektu tai būtų saugiausias pasiūlymas.
Atsodinus želdinius į autentiškas jų vietas nebūtų išlaikytas alėjos principas, nors kaip tik taip medžiai buvo sodinami senojoje Šilutėje. Tuomet nepavyktų išlaikyti ir pirminio mieste buvusio medžių tankumo, įvairiose vietose jų tankis būtų skirtingas.
Tačiau yra ir tokio projekto pliusų: nereikėtų labai ardyti sutvarkytų šaligatvių, mat medžiai būtų sodinami į pašalintų senųjų vietas.
Kitu projektu šilutiškiams siūloma atskiruose ruožuose įveisti daugiau kaštonų, kitur – liepų, dar kitur – klevų.
Tiesa, visai išlaikyti tų rūšių vienovę nepavyktų, nes būtina įterpti ir kitokių medžių vien todėl, kad juos menkiau pultų kenkėjai. Taip pavyktų sukurti beveik taisyklingas alėjas.
Bet ir šis projektas turi minusų, vienas jų – medžiai būtų sodinami į nebe autentiškas vietas, todėl šaligatviai smarkiai nukentėtų.
Pagrindinės medžių rūšys išliktų tos, kurios nuo senų laikų dominavo Šilutėje: liepos, klevai ir kaštonai, tik būtų parinktos šiuolaikiškesnės jų veislės.
Atskira diskusija įsilingavo dėl Gudobelių alėjos tvarkymo. Gali būti, kad šios gatvelės želdiniai nebus tvarkomi vienu metu su tais, kurie bus atsodinami centrinėje gatvėje. Tikriausiai, šiai alėjai tvarkyti bus laukiama finansavimo pagal kitą projektą.
Paraišką teiks tuoj po Naujųjų
S.Mikalauskaitė supažindino šilutiškius ir su tokiomis medžių apsaugos priemonėmis, kurios padėtų naujai atsodintą mūsų miesto žaliąjį rūbą išsaugoti sveiką ir gražų kiek įmanoma ilgiau.
Skaidrėse buvo galima pamatyti įvairių formų ir spalvų šaknų apsaugos grotelių, kurios ne tik leidžia prie medžių šaknų patekti orui ir vandeniui, bet ir puikai dera prie aplinkos ir miesto architektūros.
Būtina, pasak specialistės, ir medžių kamienų apsauga. Ją taip pat galima rinktis iš daugybės variantų tokią, kuri ne tik nedarko bendro miesto vaizdo, bet ir daro jį dar gražesnį.
Pastebėta, kad kuo mažesni medžiai miestuose sodinami, tuo labiau jie nukenčia nuo vandalų. Todėl gatvėse siūloma sodinti ne mažesnius nei 2 metrų aukščio sodinukus.
Specialistei užduota klausimų ir apie tai, kokia turėtų būti išliekančių senųjų medžių apsauga. S.Mikalauskaitė sakė, kad juos reikia genėti, reikia platinti aikšteles apie šaknis, kad prie jų patektų oro. Iki šiol Šilutės želdiniai, jos nuomone, buvo prižiūrimi netinkamai.
Ilgametis Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus pastebėjo, kad bus problema gauti didelius kiekius tokių sodinukų. Bet tai – būsimųjų viešuosius pirkimus laimėjusių projekto vykdymo rangovų problema, kuriems ir teks iš įvairių medelynų susirinkti reikiamus kiekius sodinukų.
Pasak R.Rimkaus, dabar pagrindinis rūpestis – kuo greičiau, tuoj po Naujųjų, pateikti ir paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) finansavimui gauti. Jis tikisi, kad kitais metais pavyks paskelbti viešuosius pirkimus bei pradėti projekto įgyvendinimą, o 2018 ar bent jau 2019 metais jį ir užbaigti.