Maždaug pusė milijono litų – tokia solidi suma liko rajono biudžete per 8 šių metų mėnesius tik todėl, kad Savivaldybė pati ėmė kontroliuoti, kam mokėti pašalpas, o kas į jas pretendavo apgaule, t.y., prašė pašalpų, nors turėjo pakankamai pajamų.
Griežta pašalpų gavėjų kontrolė pradėta metų pradžioje, kai Vyriausybė rajonų savivaldybėms perdavė piniginės socialinės paramos teikimo funkciją.
Iki šių metų sausio socialinės pašalpos buvo mokamos iš valstybės deleguotų lėšų, todėl pinigus, neišmokėtus pašalpų gavėjams, savivaldybės privalėjo grąžinti valstybės biudžetui. Nuo šių metų tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl savivaldai leista sutaupytus pinigus naudoti savoms reikmėms.
Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyrius jau rengia sprendimo projektą rajono Tarybai, kuriuo siūloma, kam būtų galima panaudoti tas sutaupytas lėšas.
Pašalpų neteko 111 šeimų
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis prisimena, kad pirminiame ministerijos projekte buvo numatyta, jog pašalpoms skirtas lėšas, kurias sutaupys racionaliai dirbanti savivaldybė, bus leista naudoti tik socialinėms tos pačios savivaldybės problemoms spręsti. Tačiau vėliau savivaldybėms leista laisviau spręsti jų panaudojimo galimybes.
Kadangi lėšos socialinei paramai buvo skiriamos atsižvelgiant į 2012 metų poreikius, tai Šilutės socialinės paramos sričiai būtų tekę apie 12 milijonų litų. Tačiau šią sumą dar apkarpė rajono politikai, atsižvelgę, kad paramos gavėjų vis mažėja, o paskutiniaisiais metų mėnesiais jų buvo dar mažiau nei pradžioje. Taip socialinei sričiai teko tik apie 7,7 milijono, mat dalis
pinigų atiduota ir kitoms savivaldos reikmėms.
Kad būtų išvengta pašalpų gavėjų piktnaudžiavimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigojo savivaldybes sudaryti piniginės socialinės paramos skyrimo komisijas, kurios tikrino, ar pretendentai į pašalpas nenuslepia realiai gaunamų pajamų. Tos komisijos tapo nepamainomu socialinių darbuotojų talkininku. Komisijose dirba seniūnai, seniūnaičiai, sveikatos ir socialinių įstaigų, bendruomenių atstovai, kai kur – ir policijos pareigūnai, t.y., visi tie, kas geriausia pažįsta apylinkės gyventojus.
Komisijos turi teisę tikrinti ir dokumentus, ir realią šeimų situaciją, klausti kaimynų, ar išties paramos prašančios šeimos nariai neturi darbo ir pan.
Mūsų rajone buvo sukurtos 12 tokių komisijų – po 1 kiekvienoje seniūnijoje ir dvi Šilutėje – miesto ir kaimiškojoje dalyse. Per 8 šių metų mėnesius jos apsvarstė 383 asmenų prašymus dėl socialinės paramos skyrimo, 111 asmenų pašalpų mokėjimas buvo nutrauktas, įžvelgus, kad jie turi pakankamai pajamų.
Didžiausia grupė – 32 šeimos – valstybės paramos nebeteko Švėkšnos seniūnijoje, kurios komisija svarstė iš viso 73 šeimų situaciją. Šilutės mieste įtarimą buvo sukėlusios 50 prašymus pateikusių šeimų, pašalpų mokėjimas nutrauktas 13. O Šilutės seniūnijos kaimiškojoje dalyje svarstyta 40 situacijų, pašalpos nutrauktos 9 šeimoms.
Mažiausi pašalpas praradusiųjų, o tuo pačiu – ir jomis piktnaudžiavusiųjų skaičiai yra Katyčių, Juknaičių ir Saugų seniūnijose. Bet gali būti, jog tose seniūnijose tiesiog yra mažiausiai skurdžiai gyvenančių žmonių.
Nemažai valstybės paramos mėgėjų patys nebeatvyko prašyti pašalpų. Taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Kai kurie pašalpų mėgėjai, matyt, sužinojo apie griežtą kontrolę ir suprato, jog nebegali į paramą pretenduoti, kitiems buvo pakeltas atlyginimas, kuomet šalyje buvo padidinta minimali alga, o treti galbūt tiesiog emigravo iš Lietuvos.
Paramos nebeprašiusiųjų iš viso susidarė apie 500 šeimų.
Steigs naują šeimyną, remontuos patalpas
Ir štai į darbą įsijungus socialinės paramos skirstymo komisijoms per 8 šių metų mėnesius rajono biudžete liko apie pusę milijono litų, kuriuos ir teks paskirstyti rajono politikams.
Socialinės paramos skyrius jau pateikė savo siūlymus. Vienas jų – naujos Saugų vaikų globos namų šeimynos steigimas Rusnės specialiojoje mokykloje. Čia į šeimyną bus suburti vaikai, kurie ir dabar mokosi šioje mokykloje, bet gyvena Saugų vaikų globos namuose. Įsteigus šeimyną, nuo spalio mėnesio jiems nebereikės važinėti į Saugas, jie ir gyvens Rusnėje. Tokioje šeimynoje turėtų būti iki 10 vaikų.
Lėšų reikia ir šeimynos inventoriui nupirkti, ir darbuotojų etatams išlaikyti. Suskaičiuota, jog iki metų pabaigos tam reikėtų 50 tūkst. litų.
42 tūkst. litų siūloma skirti Socialinių paslaugų centrui, kuris tam, kad gautų licenciją, privalėtų suremontuoti Tilžės g. 32 esančias neįgaliųjų Dienos centro patalpas ir priimti naujų darbuotojų.
Taip pat Socialinių paslaugų centro vadovai norėtų pagerinti aplinką, nupirkti naujų priemonių socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, kurie kasdien buriasi Šilutės „Raudonkepuraitės“ vaikų darželyje.
Gal kompensacijų sulauks ir socialinės darbuotojos?
Artėjančios profesinės šventės proga maloni staigmena laukia rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis. Su rajono vadovais jau derinta ir šie pažadėjo, kad pagaliau bus skiriama lėšų jų transporto išlaidoms kompensuoti, mat beveik visos socialinės darbuotojos šeimas lanko važinėdamos asmeniniais automobiliais, neretai jos talkina ir gretimų seniūnijų kolegėms.
Anot A.Šimelionio, socialinės darbuotojos apie transporto išlaidų kompensavimo problemą kalba ne vienerius metus. Į jų prašymus atsižvelgti žadėjo net kelios valdžios, tačiau nė viena iki šiol tam pinigų neskyrė.
Be to, Savivaldybė turi skolų kitų rajonų socialinėms įstaigoms už mūsų rajono senų žmonių ir vaikų globą. Tos skolos apytikriais skaičiavimais sudaro apie 100 tūkst. litų, ir jas taip pat galima grąžinti iš sutaupytų pinigų.
Taigi iš pusės milijono lieka apie 300 tūkst. litų, kurių likimą ir turės nuspręsti rajono politikai. O A.Šimelionis jau svajoja, jog būtų gerai ir finansavimą rajono socialinėms įstaigoms padidinti.
Be to, iki rugpjūčio mažėję paramos prašytojų skaičiai rudeniop pradėjo augti. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai spėja, jog metams baigiantis pašalpų gavėjų daugės, mat vis daugiau šeimų negalės susimokėti už šildymą. Tad gali būti, jog ir socialinei paramai metų pabaigoje vėl teks išleisti daugiau pinigų.