Atgijo sukčiavimas keliuose: negaliojantis draudimas, „žiedų valdovai“ ir psichologinis spaudimas

Net ir smulkūs eismo įvykiai sukelia stresą, kurio dar padaugėja paaiškėjus, kad tapote sukčiavimo schemos dalimi.

Bystanders describing the scene of an accident to the police officer

Apgavysčių keliuose „neišgydė“ nė karantinas, priešingai – draudikai teigia, kad jo metu tikimybė patekti į nesąžiningų vairuotojų pinkles išaugo, o dažniausiai sukčiauti buvo linkę eismo įvykių kaltininkai su nedraustais automobiliais.

Kai kaltininkas nėra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis turi žalą atlyginti iš savo kišenės. Tačiau pasitaiko, kad ieškoma būtų to nedaryti, pavyzdžiui, mėginant eismo įvykio deklaracijoje nurodyti kitą laiką, nei iš tikrųjų įvyko įvykis.

„Pernai fiksuota maždaug po vieną sukčiavimo atvejį kas trečią dieną – 109 per metus. Ir tai tik mūsų bendrovės statistika. Ypač suaktyvėjimą pastebėdavome įvedus karantinus. Tai greičiausiai lėmė tai, kad žmonės, daugiau laiko leisdami namuose ir rečiau sėsdami už vairo, nebepratęsė draudimo sutarčių ir laikėsi nuomonės, jog rizika patekti į eismo įvykį tik trumpam išvykus iš namų maža“, – sako BTA atstovas Andrius Žiukelis.

Gailestis gali paversti bendrininkais

Pildant eismo įvykio deklaraciją joje reikia įrašyti realią įvykio datą ir laiką. Jei kaltininkas siūlo deklaraciją pildyti kita data, tai gali būti ženklas, kad jo draudimas negaliojantis.
„Neapsidraudęs vairuotojas ima sakyti, jog šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, prašo palaukti, kol neva paskambins draugams, kurie dokumentą turėtų atvežti. O iš tikrųjų tariasi dėl draudimo poliso, kuris vėliau ir būna atvežamas vietoj „trūkstamų“ dokumentų“, – pasakoja ekspertas.

Fiksuota atvejų, kuomet nukentėjusieji apie tai, kad buvo susidūrę su sukčiautojais, sužino tik pradėjus tyrimą. Dažnai patys nukentėjusieji pagaili kaltininko, nemato tokiose situacijose nieko blogo arba būna prigąsdinami, kad negaus išmokos.

Streso būsenoje žmonės užkimba ant tokių schemų. Jei į jus įvažiuos neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti provokacijoms.
Kitas aspektas – vien dėl žmogiško gailesčio galite patys pakliūti į teisėsaugos akiratį. Jei bus pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, jūs, nors ir būdamas nukentėjęs, galite būti traktuojamas kaip bendrininkas ir tuomet išmoka jums nebus mokama.

„Žiedų valdovai“ dar gyvi

Pastaruoju metu rečiau pasitaiko anksčiau populiarių sukčiavimų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose. Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, bet mėgstamiausios yra seno ženklinimo žiedinės sankryžos. Dažniausiai jie veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais.

„Žiedų valdovams“ arba „medžiotojams“ situaciją apsunkino tai, kad daug žiedinių sankryžų jau atnaujintos, sužymėtos, tad jose sudėtinga inscenizuoti įvykį. Miestuose pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį, sankryžoje juostos keisti nebegalima. Atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje sumažėjo ne tik įvykių, bet ir sukčiavimų specialiai pakišant automobilį“, – kalba pašnekovas.

Nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasinaudoti proga bei atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, gedimus.

Išmokos nėra mokamos aklai, joms būtinas pagrindimas, tad tikrinamos visos aplinkybės ir nustatoma, kokie įmanomi pažeidimai. Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika.

Kreiptis į pareigūnus

Pakliuvus į eismo įvykį svarbiausia nepasiduoti panikai, jei kyla neaiškumų – skambinti pareigūnams. Svarbu iš karto fotografuoti įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį bei aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai bei dangos ženklinimas.

Įtarti sukčiavimą leidžia kaltininko elgesys. Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, TA dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, laiko vilkinimas – ženklai, dėl kurių derėtų būti atidiems.
Jei vairuotojas suvokia, kad yra nekaltas, o vis tiek kaltinamas – taip pat ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai puolama ant jūsų rėkti, rodoma agresija, daromas spaudimas kažką kuo greičiau pasirašyti.

Panašiais atvejais reikia reaguoti kuo ramiau, nufotografuoti įvykio vietą ir nieko nepasirašinėti, ypač jei asmuo nėra tikras dėl kaltės. Paskambinkite žmogui, kuris įvertintų jūsų pasakojimą ir situaciją iš šalies ir tinkamai patartų. Arba galite kreiptis į policijos pareigūnus.