Vienas atliekų vežėjo „Ecoservice“ padalinys darbą Šilutėje baigė, kitas pradėjo, o situacija nepagerėjo: konteinerių aikštelėse netvarka, šalia antrinių žaliavų konteinerių riogso krūvos įvairiausio niekam nebereikalingo „gėrio“: seni baldai, stiklainiai su jau kartą peržiemojusiais konservais, krūvos senų drabužių, batų. O jau popieriaus ir kartono – nors atskirą vilkiką jam samdyk.
Tai vis Šilutės gyventojų pastebėjimai ir atsiliepimai. Tų, kurie išgyvena ne tik dėl to, kad visi mes vis dar gyvename netvarkingoje aplinkoje, bet ir dėl to, kad visi dėl tos priežasties vis dar negalime ir mažiau mokėti už atliekų išvežimą.
Savivaldybės specialistai irgi pripažįsta problemą, bet ne vieną akmenį meta ir į gyventojų daržą. O apibendrinant: iki europiečių mums dar oi kaip toli…
Netvarka daugelyje miesto vietų
„Esame nepatenkinti „Ecoservice“ darbu. Lietuvininkų g. 39A pastatyti 3 konteineriai: popieriui, plastmasei ir stiklui. Pilni konteineriai neišvežami, reikia kiekvieną kartą skambinti. Atsako, kad konteinerius išvalo kiekvieną sekmadienį, tačiau jau dvi savaites jie stovi pilni. Plastmasės konteineris perpildytas, žmonės deda į kitus ir visas atliekų rūšiavimas eina perniek. Nuolat per viršų krenta popieriaus ir kitos atliekos, tik buitinių išveža.“
„Prie Rasos sodų tas pats. Ragina rūšiuoti, o kad tai būtų galima daryti, nesirūpina. Taip ir kaina nekrenta.“
„Atliekų aikštelė Cintjoniškių g. tokia, kad baisu užeiti, gėda ir pro šalį praeiti. O jau popieriaus konteineris nuolat ne tik pilnas – dar ir išorėje iki pusės apkrautas dėžėmis. Jų bent du čia turėtų stovėti“.
Tai vis šilutiškių atsiliepimai, kuriuos galėtume tęsti ir tęsti. Vieni telefonu, kiti užeidami miesto gyventojai nuolat kalba apie tą patį – apie tvarką (tiksliau – betvarkę) konteinerių aikštelėse, apie poreikį ir Šilutėje, kaip visame civilizuotame pasaulyje, civilizuotai atsikratyti ir tekstilės bei maisto atliekomis. Ir su jais nesiginčijame, nes ir patys kasdien matome panašius vaizdus įvairiose miesto vietose.
Nesusitvarkome tik su popieriumi
Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sutinka, kad problemų yra. Pasak jo, su sausio mėnesį darbą pradėjusio „Klaipėda Ecoservice“ vadovais apie jas kalbamasi, kartais ir baramasi. Savivaldybė irgi sulaukia šilutiškių skundų ta tema, ir nuolat primena, kad už antrinių žaliavų išvežimą gyventojai nemoka – tik už buitinių. Bet, žinoma, tai nereiškia, kad galima nerūšiuoti, atvirkščiai – tai daryti būtina, ir tai suvokia kiekvienas mąstantis žmogus.
Šiuo metu antrinės žaliavos išvežamos kas antrą savaitgalį. Bet kaip tik poilsio dienomis gyventojai dažniausiai ir tvarko namus, todėl konteineriai greit vėl pripildomi.
Popieriaus konteineriai dažnai užkemšami, t. y., kokią nemenką kartono dėžę atnešęs pilietis ją įgrūda nei plėšęs, nei lankstęs. Toji užstringa ir uždaro kelią kitoms pakuotėms. Todėl „Ecoservice“ darbuotojų jau prašyta net savaitgaliais pravažiuoti ir kokiu pagaliu pagrūsti žemyn konteinerių turinį. Pastebėta atvejų, kai konteineris nebuvo pilnas, bet pamatę keletą popierių šalia jo, kiti atėjusieji net nepažiūrėjo ar į jį dar telpa, o iš karto metė savo popieriaus atliekas į tą pačią krūvą.
Tiesa, visos į konteinerį netilpusios ir šalia jo sukrautos atliekos irgi išvežamos, tad ir toks rūšiavimas geriau negu jokio.
R. Rimkus pastebi, kad visa Lietuva itin aktyviai pradėjo rūšiuoti. Pastebima ir kita tendencija: kad ir kiek kalbėtume apie „tvarų vartojimą“, vis dėlto vartojimas Lietuvoje dar sparčiai auga. Kartu smarkiai daugėja ir popieriaus atliekų – pakuočių. Anot R. Rimkaus, skardinių, stiklo ir plastiko atliekų surinkimą valstybė išsprendė įvedusi depozito sistemą. Be to, stikliniai daiktai neužkemša konteinerių, jie dūžta ir todėl užima daug mažiau vietos. Plastiko atliekos irgi problemos nekelia, nes didelę jų dalį jau surenka taromatai. Tik popieriaus atliekų surinkimo vis dar neišsprendžiame visos šalies mastu, nors variantų yra. Vienas tokių – kad pakuotes už kažkokį mokestį surinktų parduotuvės.
Tingime žengti 3 žingsnius
Pastebėta, kad mieliau antrines žaliavas šilutiškiai atskiria tose aikštelėse, kur buitinių ir antrinių žaliavų konteineriai yra vienoje vietoje. O ten, kur iki pastarųjų tenka paėjėti bent 10 žingsnių, neretai viskas sumetama į buitinių atliekų konteinerius. Būna ir priešingai: štai gyvenantieji P. Jakšto gatvėje sako matantys, kad popieriaus ir plastiko konteineriai neretai būna „užviršuoti“ buitinių šiukšlių maišais.
Ne vienoje vietoje matome ir vaizdus, kad arčiau aikštelės vartų stovintis konteineris perkrautas ir maišai pamesti net šalia jo, tuo tarpu už jo stovintis antrasis pustuštis. Šilutiškiai kažkodėl neįstengia iki jo žengti tris žingsnius…
Savivaldybei žinomi keli miesto „karštieji taškai“, kur konteineriai nuolat yra perpildyti. Taip yra Cintjoniškių, Gluosnių, Knygnešių gatvėse, Melioratorių alėjoje. Todėl planuojama čia esančiose aikštelėse pastatyti papildomų konteinerių. Anksčiau Šilutėje naudoti konteineriai šiuo metu saugomi „Ecoservice“ teritorijoje, juos ruošiamasi suremontuoti, išplauti, perdažyti, ir tuomet pastatyti tose aikštelėse, kur labiausiai reikia. Tai padaryti tikimasi iki metų pabaigos.
Iki Europos mums toloka
R. Rimkaus žodžiais tariant, Lietuva jau seniai yra Europos Sąjungos valstybė, tad ir mūsų atliekų tvarkymo kultūra turi lygintis su europiečių. Tačiau kada išties prilygsime tiems europiečiams, prognozuoti dar sunku. Štai dažnam švedui nesudaro problemos namuose susikaupusias atliekas nuvežti 30 – 40 kilometrų iki specialios surinkimo aikštelės. Tuo tarpu šilutiškiai vis dar dejuoja, kuomet išgirsta, kad jiems teks pavažiuoti kelis kilometrus iki Rumšų aikštelės. Čia galima nemokamai nugabenti stambių gabaritų atliekas, jei dėl kokių nors priežasčių nepavyko prisitaikyti prie tokių atliekų išvežimo 2 kartus per metus grafiko. Jis skelbiamas Savivaldybės tinklapyje. Galima į Rumšus atvežti ir senas padangas, jeigu nepasinaudota galimybe jas priduoti padangų keitimo arba naujų pirkimo vietose.
Beje, kaip tik padangų keitimo vajus jau ant nosies, tad R. Rimkus įspėja, jog aplinkosaugininkų bus prašoma šiuo metu ypatingai sugriežtinti jų išmetimo kontrolę.
Rūšiuotume ir maistą bei tekstilę, bet…
Šilutė jau yra pasiruošusi ir maisto atliekų rūšiavimui, jau nupirkti ir 138 tam reikalingi mažieji konteineriai. Bet šios naujovės įdiegimą stabdo tai, kad maisto atliekų nėra kur išvežti. Aplinkos ministerijos pažadas šalyje įrengti pakankamai maisto atliekų pūdymo aikštelių, kaip ir daugelis iniciatyvų, patyrė fiasko, ir šiandien Lietuvoje tėra vos pora tokių aikštelių. Deja, mūsų regione – nė vienos.
Norintiems rūšiuoti tekstilės atliekas irgi nieko gero pasakyti negalime. Šioms atliekoms skirti konteineriai yra ypač brangūs (vienas – apie 1800 Eur), o tokių atliekų kol kas niekas neperdirba – jos tiesiog deginamos. Tad savivaldybės, kurios juos įsigijo, dabar vežėjams moka tik už tai, kad jie jas išveža sudeginti. O šilutiškiams nebereikalingus drabužius, užuolaidas, minkštus žaislus belieka arba atiduoti nepasiturintiems, arba mesti į bendrųjų atliekų konteinerius, arba patiems gabenti į tą pačią Rumšų aikštelę, kur yra tekstilei skirtas konteineris. Aikštelė dirba antradieniais – penktadieniais darbo valandomis, o šeštadieniais iki pietų, informacija tel. 8 630 08994.
Tiesa, drabužiams skirtas konteineris dar stovi Saulės akligatvyje, bet čia prašoma nešti tik gerus drabužius, nes juos žadama išvežti karo siaubą patyrusiems Ukrainos žmonėms.
Šalia „Litorinos“ prekybos centro galima atsikratyti elektronikos atliekomis, senus televizorius, kompiuterius ar kitus panašius daiktus iš jūsų namų gali išvežti UAB „Žalvaris“. Susitarti dėl jų paėmimo reikėtų telefonu (8 46) 340 248.
Dar daugiau informacijos atliekų išvežimo klausimais teikia Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai, telefonu (8 441) 79295.