Atnaujinama kova dėl Jūrų kadetų mokyklos Rusnėje

KADETAIŠvietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės apsilankymas Šilutėje vėl atnaujino diskusijas dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnėje.

Jau beveik metai (iškart po savivaldos rinkimų), kai kalbos apie tokios mokyklos steigimą aprimo. Viešojoje erdvėje pasklido žinios, jog Kadetų mokyklos įsigeidė Klaipėda.

Penkerius metus apie Kadetų mokyklą svajojantys Šilutės savivaldybės vadovai yra įsitikinę, kad visus „namų darbus“ susijusius su mokyklos steigimu yra padarę ir laukia ministerijų apsisprendimo.

Besisvečiuodama Šilutėje ministrė A.Pitrėnienė merui V.Laurinaičiui priekaištavo, kad Savivaldybės pateiktuose dokumentuose dėl Kadetų mokyklos steigimo nėra konkrečių finansinių skaičiavimų. Švietimo ir mokslo ministerija jau nuo 2015 sausio mėnesio laukia iš Savivaldybės patikslintų dokumentų dėl finansavimo poreikio. Juos turėtų pateikti Šilutės savivaldybės administracija, susiderinusi su Kadetų mokyklos  steigimu suinteresuota Krašto apsaugos ministerija.

Šilutei Jūrų kadetų mokykla – reikšmingas įvykis

Pasak A.Pitrėnienės, Kadetų mokykla bus steigiama bet kokiu atveju, nes valstybėje yra toks poreikis. Argumentai dėl jos vietos – ar kurti  Klaipėdoje, ar Rusnėje – yra įvairūs. Pasak ministrės, klaipėdiečiai  argumentuoja, kad Kadetų mokyklai surasti kvalifikuotus specialistus ir pedagogus uostamiestyje yra daug lengviau, be to, čia pat yra jūrų uostas.

Klaipėdiečių argumentus atremia nemažiau svarūs šilutiškių argumentai, kad kadetams Rusnėje gyvenimo ir ugdymo sąlygos būtų labai geros. Dabartinė Rusnės specialioji mokykla, kurioje ateityje galėtų veikti Jūsų kadetų mokykla, neturi tik geros sporto salės.

A.Pitrėnienė prisipažino, kad asmeniškai ji norėtų skatinti regionų  plėtrą, todėl palaikytų siūlymą Jūrų kadetų mokyklą steigti ne didmiestyje, bet vandenimis apsuptame Rusnės miestelyje. Jos nuomone, tokia mokykla Klaipėdoje būtų tik dar vienos įstaigos atsiradimas dideliame mieste. Didelės įtakos Klaipėdos gyventojų užimtumui, kitiems uostamiesčio socialinio gyvenimo aspektams tokia mokykla neturėtų.

O Jūrų kadetų mokyklos įsteigimas Rusnės miestelyje Šilutės savivaldybei būtų reikšmingas įvykis. Visai savivaldybei ir Rusnei tai nemažas skaičius naujų darbo vietų, statybos investicijų mokesčiai svariai papildytų savivaldybės biudžetą, o vienintelė Lietuvoje išskirtinė mokykla prisidėtų prie rajono infrastruktūros plėtros ir patrauklumo.

Pažadėjo aktyvinti darbo grupės veiklą

A.Pitrėnienės pokalbyje su V.Laurinaičiu dėl Kadetų mokyklos steigimo reikalų dalyvavo ir Seimo narys Artūras Skardžius. Jis ministrei pateikė informaciją apie bendravimą su viceministre Genovaite Krasauskiene, kuri ministrės įsakymu 2014 gruodžio mėnesį buvo paskirta darbo grupės, analizavusios Jūrų kadetų mokyklos steigimo klausimus, vadove.

Seimo nariui A.Skardžiui susidarė įspūdis, kad darbo grupė dirba vangiai, daugiausia užsiima „formalių raštų gamyba“.

Ministrė A.Pitrėnienė pažadėjo sukviesti darbo grupės susirinkimą ir išsiaiškinti, kokios priežastys trukdo konkretiems darbams.

Ji papriekaištavo savivaldybės vadovams, kad jų parengtuose dokumentuose nėra konkretesnių duomenų, kiek reikėtų lėšų norint įsteigti Kadetų mokyklą Rusnėje. Nepakanka tik išvardinti, jog reikės rekonstruoti mokymo pastatus, pastatyti sporto salę, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių, ir nurodyti, kad tam reikės apie 10 mln. eurų. Pasak A.Pitrėnienės, Savivaldybės administracija turėtų parengti tikslesnę sąmatą ir susitarti su Krašto apsaugos ministerija, kiek ji galės finansiškai prisidėti.

Susitikimo dalyviai sutarė aktyviau dirbti, kad Jūrų kadetų mokykla būtų kuriama Rusnėje. Mero V.Laurinaičio nuomone, reikia ne tiek daug – tik politinio apsisprendimo ir apie 10 mln. eurų mokyklos remontui ir veiklos pradžiai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.