Nematomos atliekos – vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės, dūmų detektoriai ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą. Dėl savo dydžio, medžiagų, iš kurių yra pagaminti, ar paskirties tokie daiktai nėra tiesiogiai įvardijami kaip elektronikos prietaisai, todėl atitarnavę jie lieka dūlėti kampe arba atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tokiu būdu teršiama aplinka, neišnaudojamas elektronikos atliekų perdirbimo potencialas.
Per metus nematomų elektronikos atliekų gali susidaryti apie 9 mln. tonų, o pernai vien vaikiškų elektroninių žaislų susidarė apie 7,3 mlrd. vienetų, kompiuterio pelių, USB raktų ir maršrutizatorių – apie 2 mlrd. vienetų.
„Šiemet vienam pasaulio gyventojui teks apie 8 kg elektronikos atliekų, o tai sudarys 61,3 mln. tonų – daugiau nei sveria Didžioji kinų siena. Stebint pastarųjų metų tendencijas tinkamai surinkta ir perdirbta šių atliekų bus vos 17,4 proc., o likusios daugiau nei 50 mln. tonų nukeliaus į sąvartynus, bus sudegintos, neteisėtai perduotos arba tiesiog liks kur nors namuose ar rūsiuose. Kuo daugiau žmonių sužinos, kas priskiriama elektronikos atliekoms ir kokį poveikį jos turi aplinkai, tuo daugiau jų bus surinkta ir sutvarkyta tinkamai“, – teigia „WEEE Forum“ priklausančios Lietuvos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Tyrimo duomenimis, viename namų ūkyje vidutiniškai yra 74 elektronikos prietaisai, 13 iš jų nėra naudojami – 4 sugedę, o 9 veikiantys, tačiau seniai pamiršti ar nereikalingi. Todėl specialistai ragina peržiūrėti turimus daiktus, o nebereikalingus – parduoti, atiduoti arba perduoti atliekų tvarkytojams, kurie juos paruoš pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui.
Perdirbant galima atgauti ir vėl panaudoti elektronikos prietaisuose esančias medžiagas – auksą, sidabrą, varį, riziką turinčias žaliavas – litį, kobaltą. Jeigu elektronikos atliekos patenka į aplinką, jos irdamos išskiria žmogui ir gamtai pavojingas medžiagas, o mechaniškai pažeistos baterijos ar su jomis veikiantys prietaisai gali užsidegti ir sprogti.
Smulkius elektronikos prietaisus – žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos. Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
Stambią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt arba telefonu 8 600 900 30. Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną įrangą, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos visoje Lietuvoje, įvairiose švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo projekto „Mes rūšiuojam“ metu.