Atsikratyti kandžių kaštonams padeda ir prasti orai

 

© silutesnaujienos.ltPirmąjį spalio savaitgalį per visą Lietuvą praūžusi akcija „Gelbėkim kaštonus“ abejingų nepaliko ir Šilutėje. Vieni aktyviausių kaštonų sergėtojų pasirodė esantys lopšelio – darželio „Pušelė“ darželinukai. Jiems Šilutės urėdija prieš keletą metų padovanojo 15 kaštonų, kuriuos mažieji, padedami miškininkų, pasišovė apsaugoti nuo kenkėjų.

Šilutės miškų urėdija prisijungti prie akcijos buvo planavusi didesniu mastu, tačiau gražias idėjas sužlugdė paprasta priežastis – rajone iki šiol nėra įrengtos biodegraduojamųjų atliekų aikštelės, į kurią būtų galima atvežti kenkėjų pažeistus kaštonų lapus.

Kitąmet bus paprasčiau

Akcijos sumanytojai – susivienijimo Žali.lt, VšĮ „Mes Darom“ ir Žaliųjų sąjūdžio – nariai jungtis prie akcijos kvietė visų profesijų ir amžiaus žmones, gyvenančius tiek mieste, tiek kaimuose.

Akcijos rengėjus įkvėpė miškininkų pastebėjimai, kad jau kuris laikas kaštonų lapams kenkia parazituojantys ir žiemojantys mikrodrugiai. Juos sunaikinti galima labai paprastai:nuo medžių nukritusius lapus tereikia kompostuoti.

Šilutės miškų urėdijos miško želdinimo inžinierė Audronė Balčiūnienė pasakojo, kad šilutiškiai būtų aktyviau prisijungę prie kaštonų gelbėjimo akcijos, deja – mūsų rajone nėra kur dėti sugrėbtų lapų.

Savivaldybės vyr. specialistas – gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kitąmet problemos turėtų nelikti. Pagal planus, Šilutėje turi atsirasti arba biodegraduojamųjų atliekų aikštelė, arba dumblo perdirbimo gamykla. Ten bus galima utilizuoti apkrėstus lapus.© silutesnaujienos.lt

Kaštonus gelbėjo darželinukai

Nepaisant to, kad dideli užmojai ne itin pavyko, padėti kaštonams neatsisakė Šilutės „Pušelės“ auklėtiniai. Tam, kad mažieji turėtų kur dėti nukritusius lapus, miškininkai padovanojo polietileninių maišų, o vėliau išsivežė ir surinktus lapus.

Savo ruožtu vaikai pasižadėjo, kad nukritusius lapus rinks tol, kol jų bus. Taip, pasak A.Balčiūnienės, turėtų elgtis ir visi sąmoningi, gamta besirūpinantys gyventojai – akcija neturi būti vienadienė.

Sugrėbtus lapus žmonės gali kompostuoti patys. Ant kaštonų lapų užkrovus kitas kompostui tinkamas atliekas, apatiniame sluoksnyje susidaro aukšta temperatūra ir vyksta puvimas.

Kaštonai šiemet atrodo geriau nei pernai, nes nemažai keršakandžių išnyko dėl drėgnų orų, o tai sustabdė kenkėjų generaciją. Vis dėlto pagalba kaštonams vis dar reikalinga.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.