„Auszros” archyvas” šilutiškius nukėlė į praeitį

Akimirkos iš knygos sutiktuvių. / Sandros Jablonskienės nuotr.Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka neabejingus krašto kultūrai ir istorijai miestelėnus pakvietė į naujos knygos sutiktuves. Vakaro tema laiką nukėlė visu šimtmečiu atgal.

Pristatytame leidinyje „Auszros“ archyvas“ skelbiama XIX a. pabaigos tautinio atgimimo sąjūdžio pirmojo periodinio leidinio – mėnraščio „Auszra“ (1883–1886) archyvinė medžiaga, buvusi sukaupta Martyno Jankaus (1858–1946) leidykloje ir spaustuvėje Bitėnuose ir saugota jos savininko iki pasitraukimo į Vakarus 1944 m.

Publikaciją sudaro „Auszros“ bendradarbių ir prenumeratorių korespondencija, publicistika, M. Jankaus dienoraštiniai užrašai, dokumentai lietuvių ir vokiečių kalba, kai kurie jų su intarpais lenkų, lotynų, prancūzų ir rusų kalbomis.

Knygos informatyvumą ir panaudojimo galimybes didina straipsnis apie archyvo tapsmą ir likimą, publikuojamos medžiagos turinio komentarai, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, turinį papildančios nuotraukos ir rankraščių faksimilės, santrauka anglų kalba.

Aušrininko Jurgio Mikšo laiško Martynui Jankui fragmentas. 1884 m. sausio 8 d. / Reprodukcija iš knygos „Auszros“ archyvo.Leidinio pristatyme dalyvavo knygos sudarytojas ir parengėjas, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Domas Kaunas (leidinį sudarė kartu su Audrone Matijošiene) ir knygotyrininkė, to paties universiteto docentė dr. Alma Braziūnienė, Klaipėdos universiteto docentės – istorikė dr. Silva Pocytė ir literatūrologė dr. Roma Bončkutė.

Publikuojamus dokumentus skaitė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Svečiai priminė knygos atsiradimo priežastį, įvertino publikacijos svarbą ir reikšmę, aptarė publikuojamų rankraščių leksiką.

Veikalo gimimą lėmė visiškas atsitiktinumas: 2008 m. Kauno senamiestyje, po gaisro remontuojamo medinio namo stoge, buvo aptiktas laiko ir gamtos apgadintas popierių šūsnis – laiškai ir atvirlaiškiai, beveik visi datuoti XIX a. pabaiga. Tik apdairaus sunkvežimio vairuotojo neišmestas sąvartynan „Auszros“ archyvas tapo išsaugotu, prieinamu visuomenei ir tyrėjams – įvertintas rinkinys perduotas Vilniaus universiteto bibliotekai, per trejus metus parengta mokslinė publikacija.

Anot sudarytojų, M. Jankui priklausiusi „Auszros“ laikų archyvo dalis mokslui svarbi keliais aspektais: atskleidžia „Auszros“ bendradarbių, platintojų ir vartotojų tinklo formavimąsi, spaudos vaidmenį tautiniame sąjūdyje, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio sąveiką, tautinio sąjūdžio dalyvių biografinės medžiagos išteklius, lietuvių kultūrinės erdvės aprėptį.

Šilutiškiai rankraščių publikaciją įvertino labai palankiai. Vakarą Mažosios Lietuvos liaudies daina pagyvino Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ (vad. Giedrė Pocienė), šia proga atlikęs kūrinį ir pagal M. Jankaus žodžius, bei šišioniškių šnekta visus pasveikinusi ansamblietė Vaida Galinskienė.

Akimirkos iš knygos sutiktuvių. / Sandros Jablonskienės nuotr.