Nuotoliniu būdu bus fiksuojamas visų transporto priemonių – lengvųjų ir sunkiųjų automobilių, viešojo transporto – išmetamų teršalų (azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių) kiekis. Tai leis nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus.
Šiuo projektu siekiama keliuose identifikuoti taršiausias transporto priemones ir paskatinti jų savininkus automobilį susitvarkyti arba pakeisti mažiau taršiu.
Per pusę sekundės nuotolinio matavimo įranga atlieka apie 100 matavimų kiekvieno automobilio išmetamuosiuose dūmuose. Kartu registruojamas valstybinis numeris, greitis, oro sąlygos. Ši įranga yra kilnojama, greitai sumontuojama, statoma vienos juostos kelių ruožuose.
Projektą planuojama užbaigti iki vasaros pabaigos. Įvertinus jo rezultatus, bus svarstoma galimybė nuotolinę taršos stebėseną Lietuvoje vykdyti nuolat.
Transporto tarša nuotoliniu būdu matuota daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose identifikuojamos labiausiai ir mažiausiai teršiančios transporto priemonės, apie tai pranešama jų savininkams ir prašoma nuvykti pasitikrinti išmetamų teršalų kiekį. Mažiausiai teršiančių automobilių savininkai informuojami, kad kitos techninės apžiūros metu jų transporto priemonės išmetamas oro teršalų kiekis nebus tikrinamas.
Ispanijoje tokiu būdu pavyko nustatyti sunkiųjų transporto priemonių manipuliavimo taršos mažinimo sistema atvejus, atsakingiems asmenims net buvo iškeltos bylos už gyventojų sveikatos sutrikdymą.
Europos Komisija skatina nuotolinį automobilių taršos matavimo būdą. Transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos privalumus patvirtina ir EK mokslinių tyrimų padalinys – Jungtinis tyrimų centras. Šios sistemos vertinimo techninėje ataskaitoje nurodoma, kad nuotolinė taršos matavimo technologija yra perspektyvus būdas valdyti transporto taršą, identifikuojant taršiausias ir mažiausiai teršiančias transporto priemones.
Tyrimai patvirtina, kad transporto priemonių keliama tarša realiomis važiavimo sąlygomis yra didesnė už leistiną pagal „Euro“ standartus. Šių standartų neatitinka ir didelė dalis naujų automobilių, ypač varomų dyzelinu, o kai kurių jų tarša kietosiomis dalelėmis ar azoto oksidais panaši kaip gerokai senesnių.
Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 13 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių KD2,5 kiekio. Lietuvoje automobilio taršos lygis nustatomas per techninę apžiūrą, taip pat per bendrus policijos, AAA ir Aplinkos apsaugos departamento reidus. 2020 m. šalies keliuose patikrinus 261 transporto priemonę nustatyta 12 atvejų, kai automobilių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršijo ribinius dydžius.