Baltijos kelio 30-metis: šilutiškiai minėjo ir namie, ir Vilniuje, ir Taline

Baltijos kelias_10Unikalų trijų Baltijos valstybių bendrą įvykį – Baltijos kelio 30-metį – kartu su tūkstančiais lietuvių visame pasaulyje rugpjūčio 23-ąją minėjo ir šilutiškiai. Minėjo tie, kas gerai prisimena savo dalyvavimą Baltijos kelyje, kas stovėjo jame susikibę rankomis kartu su tais 3 ar 4 tūkstančiais kitų mūsų krašto žmonių, ir tie, kam ši patirtis žinoma tik iš pasakojimų ir istorijos vadovėlių. Iškiliai datai skirtus renginius organizavo muziejininkai, biblioteki

ninkai, kultūros žmonės. Ir nors oficialaus minėjimo dalyvių Šilutėje buvo gal tik koks šimtas, tie, kurie atėjo, nepajėgė nuslėpti jaudulio: dalijosi jausmingais prisiminimais, rodė vieni kitiems autentiškas tos dienos fotografijas, dainavo kartu ir vėl susikibę rankomis, jose laikydami Baltijos kelio simboliu jau tapusį kardelį.

Artipilnis autobusas su šilutiškiais tądien išvyko ir į sostinę, kur vakarop taip pat stojo į gyvą tautiečių grandinę. Dar du automobilių ekipažai iš Šilutės „Vėtrungės Peugeot“ klubo prisijungė prie „Jeep Club Lithuania“ organizuotos rekordinės motorizuotos kolonos ir važiavo į Taliną.

Istoriją priminė muziejininkai ir bibliotekininkaiBaltijos kelias_9

Baltijos kelio diena įvardijama, kaip nė viena kita, atspindėjusi tuomečių Baltijos valstybių gyventojų laisvės siekį. Tuomet, minėdami trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybę panaikinusio Molotovo – Ribentropo pakto 50-ąsias metines, nuo Vilniaus, pro Rygą iki Talino gyva grandine sustojo rankomis susikibę apie du su puse milijono žmonių.

Spėjama, kad toje grandinėje buvo arti milijono lietuvių, iš jų – apie 3000 – 4000 – Šilutės krašto gyventojų.

Tos dienos fotografijų ir kitų priešaušrio laikmečio įvykius atspindinčių eksponatų parodą „Šilutiškiai Baltijos kelyje“ parengę Šilutės muziejininkai, penktadienio pavakarę pakvietė į jos atidarymą. Tarp eksponatų – ir vėliava, muziejininkams perduota prieš 11 metų, LPS Šilutės skyriaus 20 metų jubiliejaus proga, ir LPS Šilutės tarybos posėdžių protokolų knygos, daug fotonuotraukų.

Analogišką parodą, pavadintą „Baltijos kelias: vienybė, tvirtybė ir nepriklausomybė“ parengė ir Šilutės bibliotekininkai. Joje – literatūros ir fotodokumentikos eksponatai, kuriuose užfiksuoti įvykiai, nulėmę Baltijos kelio idėjos virsmą realybe, taip pat dalyvių prisiminimai.

Į H. Šojaus muziejų susirinkusiems keliasdešimčiai šilutiškių, muziejininkas Ignas Giniotis prisiminė, kad tądien suėjo dar viena ir gana liūdna sukaktis – 80 metų nuo dienos, kai buvo pasirašyti slaptieji Molotovo – Ribentropo protokolai. Išties juodas istorijos puslapis, o kartu – kaip niekas kitas šviesi, taiki milijonų žmonių laisvės siekio demonstracijos diena. Demonstracijos, kuri suvienijo ne tik Lietuvos, bet ir kitų dviejų Baltijos šalių žmones, tądien sukūrusius 650 kilometrų gyvąją grandinę ir paskleidusių visam pasauliui žinią: mes norime būti laisvi.

Istorikas pastebi ir mitologizavimo

Baltijos kelias_4Parodos muziejuje atidarymo metu istorikas Algirdas Gečas prisipažino, jog tik perskaitęs „Lietuvos istorijos“ 12 tomą suprato, kad net ir jis mažai žino apie Baltijos kelią. Anot jo, tai buvo unikalus įvykis, išties visaliaudinis judėjimas, kaip niekas kitas atspindintis žmonių laisvės siekį. Tiesa, dabar, pasak istoriko, Baltijos kelias jau yra šiek tiek mitologizuotas, ir jis spėja, jog dar daugiau mitologizavimo bus minint 60-ąsias jo sukakties metines.

A. Gečas prisiminė ir Maskvos reakciją į šią taikią Baltijos šalių akciją, kuri, anot jo, buvo gana griežta. Kaimynų laikraščiai Baltijos valstybėse vykstančius procesus parodė kaip nepriimtinus. Buvo daug neteisingų straipsnių, tendencingų nuotraukų, o Sąjūdis buvo pristatomas kaip nacionalistinis separatistinis judėjimas.

Tačiau buvo ir kitokių reakcijų. Štai žinoma, kad tuometis JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, jog Michailas Gorbačiovas turi labai atsižvelgti į Baltijos šalių lūkesčius. Tai buvo labai svarbi pozicija.

Baltijos kelias turėjo didelį tarptautinį rezonansą, tačiau tiesa ta, kad iki Nepriklausomybės tuomet dar buvo toloka.

Pasak A. Gečo, nors mes gyvename jau XXI amžiuje, tačiau Baltijos kelias ir šiandien neprarado prasmės. Mes turime remtis ta patirtimi, kurią mums suteikė ši taiki akcija ir tikėti savo tauta. Juolab, kad net ir kai kurie žymūs šalies žmonės Baltijos kelią vertina kaip savo pabudimą.

Su šilutiškiais minėjo ir menininkai

Prisiminimais iš tų dienų dalijosi ir Baltijos kelio dalyvis Stasys Mėlinauskas. Pasak jo, bėgant metams išgaruoja nemažai smulkmenų, kurios yra labai svarbios. Pasidalindamas savo įspūdžiais S. Mėlinauskas pasvarstė, kaip tuomet, kai nebuvo ne tik mobiliųjų, bet nedaugelis turėjo ir fiksuoto ryšio telefonus, buvo galima suorganizuoti tokį renginį, sukviesti į jį visuose Lietuvos kampeliuose gyvenančius žmones. Ir visgi jų susirinko tiek, kad kai kuriose vietose net buvo užsikimšę keliai. Kai kurių šaltinių teigimu, dalyviai daugelyje vietų sudarė gyvas Baltijos kelio atšakas.

S. Mėlinauskas sakė dalyvavęs ir Baltijos kelio 15 metų sukakties minėjime, o susirinkusiesiems palinkėjo sulaukti 50-ųjų metinių.

Kartu su renginio dalyviais Baltijos kelio 30-metį Šilutėje minėjo ir žinoma aktorė Virginija Kochanskytė bei klarnetininkas Valdas Andriuškevičius. Pasak aktorės, į laisvės kelią mes visi ėjome visus sovietinius metus, laisvės ilgesys visada gyveno lietuvių širdyse. Sigito Gedos poezijos posmai ir klarneto melodijos, kuriomis dalijosi svečiai, nejučia į prisiminimus nukėlė visus susirinkusius šilutiškius.

Dalyviai džiaugėsi gimę geru laiku

Dar vėliau prie Šilutės kultūros ir pramogų centro bene paskutinį kartą kilo vėliavos, mat centras uždaromas kelių metų rekonstrukcijai. Pasak centro direktorės Jūratės Pancerovos, norėta šio svarbaus renginio dalyvius sukviesti įprastinėn iškilmingų renginių vieton. Ir nors gausaus būrio nesulaukta, tie, kas atėjo, ir čia tarsi sukūrė dar vieną gyvąją grandinę. „Verdainės“ ansamblio vadovės Reginos Jokubaitytės pakviesti, susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, dainavo, spaudė prie širdžių Baltijos kelio simboliais virtusius kardelius, dalijosi prisiminimais.

Štai šilutiškių Irenos ir Broniaus Kuzmarskių pora pasakojo tuomet gyvenę Elektrėnuose, ten ir Baltijos kelyje stovėję. Stovėję kartu su vaikais, kurie šiandien jau išskridę iš tėvų namų. Bronius prisiminė, kaip dar jo „žiguliuko“ motoras užkaito, tad iki renginio vietos jį teko stumti.

Į minėjimą prie KPC pora atvažiavo dviračiais, išradingai papuoštais trispalviais kaspinais. „Mylim Lietuvą ir džiaugiamės, kad sulaukėme šio gero laiko. Kad apskritai gimėme geru laiku, ir kad mūsų gyvenime buvo tokių šviesių įvykių“, – sakė jie.

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.