Dėl šios nelaimės pagėgiškiai atšaukė ir šį savaitgalį turėjusią vykti tradicinę savo miestelio šventę.
Remontavo kiaurą stogą
Skelbiama, kad gaisrą iš viso gesino 7 autocisternomis atvykę ugniagesiai, atsivežę ir autokopėčias, atskubėjo ir štabo automobilis. Bažnyčioje skubiai atjungta elektra, o apie 14 val. 40 min. specialius kvėpavimo aparatus užsidėję ugniagesiai jau įėjo į pastato vidų, kuris buvo užtvindytas dūmais. Atviros ugnies nepastebėta.
Ugniagesiams teko tiesti 200 m magistralinę liniją iki gaisrinio hidranto. Suskubta gelbėti ir bažnytines vertybes.
Parapijos klebonas Kazys Žutautas TV žurnalistams tą patį vakarą sakė, kad kol kas sunku įvertinti ugnies sukeltus nuostolius. Pasak dvasininko, tikėtina, kad labiausiai bus apgadintas bažnyčios stogas ir aprūkusios sienos, nes viduje buvusios vertybės ir paveikslai, liturginiai rūbai, vos tik pastebėjus ugnį, buvo skubiai išnešti. „Kadangi bažnyčia yra nauja, tai neturėjome daug kažkokių papildomų daiktų“, – sakė K. Žutautas.
Pasak klebono, ant bitumo danga dengto ir stiklo vata apšiltinto stogo dirbo statybininkai, mat jis buvo kiauras, pro jį varvėjo lietaus vanduo. Būtent jie pirmieji ir pastebėjo rūkstant dūmus. Tuo tarpu vietiniai neslepia nuostabos, kad statybos darbai vyko tokiu ekstremaliai karštu oru.
„Gaisrininkai vis dar yra, prižiūri situaciją. Viskas taip pat. Atviros liepsnos nesimato, bet yra rūkimas“, – informavo klebonas. Gaisrininkams teko ardyti stogo dangą, po kuria, pasak jų, buvo sudėtingos konstrukcijos.
Apie 19.20 val. gaisras dar nebuvo užgesintas, pranešta, kad vis atsiranda naujų židinių.
Gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau gesinimo darbai užtruko ilgai, nes vis atsirado naujų ugnies židinių. „Ypatingo pavojaus nėra, bet darbo dar daug“, – tokį pranešimą jau vakarop išplatino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Gaisro metu nudegė ir sukrito 300 kv. m stogo, likęs stogas smarkiai apdegė, sugadintas ir visas bažnyčios vidus.
Šilutės PGT vyrai gaisravietėje dirbo iki 2 val. nakties, bet ir kitą rytą gaisras dar nebuvo visai užgesintas, darbai vyko iki 6 val.
Statybai aukojo parapijiečiai
Pagėgių katalikų bažnyčia pastatyta 1929–1930 m. Po karo bažnyčią nusavino ir nugriovė valdžia, liko tik bokštas, prie kurio pristatytas gaisrinės priestatas. Katalikai kartu su liuteronais meldėsi liuteronų kapinių koplyčioje, kurią 1970 m. padidino.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tuoj po 1990-ųjų metų, klebono Petro Šiurio rūpesčiu pradėta statyti nauja bažnyčia, o 1996 m. užbaigtas montuoti stogas ir tų pačių metų Kalėdoms joje jau rinkosi tikintieji. 1997 m. bažnyčią pašventino parapijos klebonas P. Šiurys. Nuo 2009 m. pamaldos buvo laikomos ir pačioje bažnyčioje, kuri baigta klebono Vytauto Gedvainio rūpesčiu.
Beje, šios bažnyčios statybai daug pinigų aukojo patys parapijiečiai ir vietos geradariai. O bažnyčios išskirtinumas – virš didžiojo altoriaus įrengtas unikalus vitražinis kryžius.
Pagėgiškiams graudu
„Be galo gaila“. „Graudu. Bet atstatysim“. Tokiais žodžiais dar neužgesinus liepsnų situaciją apibūdino TV žurnalistų kalbinami pagėgiškiai.
Pagėgių tikintieji būriavosi gaisro nuniokotos bažnyčios šventoriuje, skausmingai priimdami tragediją. Visi supranta, kad reikės ne tik nemažų finansų, bet ir visų bendruomenės narių susitelkimo likviduojant gaisro pasekmes.
„Paprastas žmogus labiau vertina praradimą širdimi ir jausmais, o tikruosius materialinius gaisro padarytus nuostolius įvertins ekspertai. Kol bažnyčia bus atstatyta, visai mūsų bendruomenei prireiks didžiulių pastangų, kantrybės, palaikymo, todėl labai svarbu susitelkti bendram tikslui ir neieškoti kaltų“, – tokia žinute pasidalijo parapija, ragindama apsišarvuoti kantrybe.
Netrukus pranešta, kad šv. Mišios kol kas bus laikomos gretimoje koplyčioje, tikimasi, kad vėliau atstatyti stogą padės parapijiečiai.
Jau po poros dienų pagėgiškiai paskelbė ir savo verdiktą: visų laukta ir plačiai reklamuota miestelio šventė šiemet neįvyks. Nuspręsta ją atšaukti, o lėšas, skirtas šventei, paaukoti bažnyčios atstatymui.
Šventės dalyvių, svečių, atlikėjų, rėmėjų, prekybininkų atsiprašoma už sukeltus nepatogumus, nes to numatyti niekas negalėjo, tad tikimasi visų supratingumo.
