Rajono seniūnijų seniūnai dažnai gauna pranešimus telefonu, kad jų viešosiose erdvėse dirbantys socialinės paramos gavėjai ne dirba, o tik sėdi arba stovi, pasiramstę kastuvais ar grėbliais. Kitaip tariant, sąžiningu darbu sau pragyvenimą užsitikrinanti visuomenės dalis piktinasi, kad už valstybės skiriamas pašalpas jai bent šiokiu tokiu darbu atsidėkoti turintys žmonės be prižiūrėtojų tik tempia „gumą“ – darbo laiką.
Patys seniūnai irgi neneigia, kad „pašalpininkų“ darbo organizavimas jiems prideda daug rūpesčių ir galvos skausmo. Tačiau jie pastebi ir tai, kad per tuos kelis metus, kai įstatymai leido pakviesti darbingus socialinės paramos gavėjus viešiesiems darbams, savivaldybės gyvenvietės tapo žymiai tvarkingesnės: jose sparčiai naikinami krūmynai, apleisti griuvėsiai ir nelegalūs sąvartynai, sužydo gėlynai ir t.t.
Savivaldybės gyvenvietėse ir Šilutės mieste vis mažiau pamatysi vėjo gainiojamų šiukšlių, nebent jų dar nespėjo surinkti kiekvieną dieną gyvenvietes šukuojantys žmonės su atliekų maišeliais rankose. Pokyčius jau pastebi ne tik šilutiškiai, bet ir rajoną lankantys svečiai. Gyvenviečių aplinkos tvarka mes jau artėjame prie tvarkingiausių Europos miestų.
Turi būti „blogas“ – teisingas ir be jokių išlygų
Šilutės seniūnijoje daugiausiai patirties su savivaldybės socialinės paramos gavėjais bei Darbo biržos užimtumo programos dalyviais, įtraukiant juos į viešuosius seniūnijos darbus, turi inžinierius Vladas Rimkus. Jis kiekvienos darbo dienos rytą paskirsto viešiuosius darbus maždaug 50 – 60 žmonių grupei, kurie dirba Šilutės mieste, Traksėdžiuose, Pagryniuose, Laučiuose, Grabupiuose. V.Rimkus ne tik paskirsto darbus, bet kartu su kitais seniūnijos specialistais, gyvenviečių seniūnaičiais kruopščiai kontroliuoja talkininkų darbo spartą ir netgi… jų blaivumą.
Socialinės paramos gavėjai – bedarbiai seniūnijos organizuojamuose viešuosiuose darbuose turi talkinti 8 darbo dienas per mėnesį po 4 val. Užimtumo programos dalyviai pasiųsti iš Darbo biržos darbuojasi įprastu darbo režimu, kaip darbuotojai gaunantys minimalų atlyginimą. Šilutės mieste ir apylinkės gyvenvietėse per mėnesį talkininkauja apie 260 socialinės paramos gavėjų. Vasaros mėnesiais talkininkų skaičius šiek tiek sumažėja – iki 200.
Pasak V.Rimkaus, niekam seniai nebėra paslaptis, kad tarp socialinės paramos gavėjų daug yra tokių darbininkų, kuriems darbas rūpi tiek pat, kiek ir mažiems vaikams. „Tik atleisk vadeles, duok pajusti, kad jų nematai ar tiesiog neturi laiko priežiūrai – darbo dienelė prapuolusi. Dauguma galvoja, kaip sugudrauti ir dirbti kuo mažiau“, – pasakoja jis.
Todėl į viešuosius darbus atėjusiems žmonėms pareigas tenka skirstyti, atsižvelgiant ir į jų patirtį, sveikatos lygį, ir į kompaniją, su kuria jiems teks dirbti, ir netgi į aprangą, nes kitaip teks pasirūpinti darbo drabužiais.
Tačiau viešųjų darbų organizatorius, pasak V.Rimkaus, turi būti negailestingas vieninteliu atveju – neleisti talkininkams pradėti darbus neblaiviems ir jų metu girtauti. Žinia, kad organizatorius buvo sukalbamas ir atlaidus – užskaitė darbo dieną ir tam, kuris į darbus atėjo su kvapeliu ar prisivaišino bedirbdamas, greit pavirstų sniego lavina – jau kitą dieną visi žinotų, kad galima papiknaudžiauti.
Todėl tenka būti blogu ir negailestingu. Praėjusį ketvirtadienį, kai „Šilutės naujienos“ dalyvavo Šilutės seniūnijos darbų paskirstyme, į darbus atėjo apie tris dešimtys žmonių. Iš jų tik vienas bandė į darbą prasmukti šiek tiek „apšilęs“. Neprasprūdęs pro V.Rimkaus skvarbaus žvilgsnio kontrolę be ginčų kiūtino namo.
Darbus kontroliuoja ne tik seniūnijos darbuotojai
Seniūnijos darbuotojams kontroliuoti viešųjų darbų talkininkus padeda ir bendruomenė. Pasak V.Rimkaus, nors seniūnijos darbuotojai sistemingai lanko darbo vietas, tačiau dažnai tenka ir pakeisti apžiūros maršrutą. Mat pastebėję, kad talkininkai susėda poilsiui, o kartais ir pabando ratu „prasukti“ alkoholio butelaitį, šilutiškiai kaip mat ima telefonus ir skambina seniūnijon. Tokiems darbininkams talka tą dieną baigiasi be jokių užskaitymų, o girtuoklystėms pasikartojus gali būti nubrauktos ir visos jau talkose atidirbtos dienos, o tai jau grasina mėnesiu be socialinės pašalpos.
V.Rimkus pastebi, kad socialinės paramos gavėjai vis labiau brangina jiems suteiktą galimybę ir stengiasi atlikti paskirtus darbus be pažeidimų.
Geru žodžiu V.Rimkus mini darbininkus, kuriuos pagal Užimtumo programą atsiunčia Darbo birža. Dažnai šie žmonės tampa tarsi brigadininkais socialinės paramos gavėjams – jie paskiriami vadovauti, kai reikia atlikti kokius nors sudėtingesnius darbus.
Seniūnija turi tris žolės pjovimo įrankius – trimerius. Dažniausiai jais naudotis apmokomi žmonės, atsiųsti iš Darbo biržos, nors yra buvę, kad jais dirbti buvo apmokyti ir pašalpų gavėjai, fiziškai pajėgūs dirbti palyginti nelengvą darbą.
Trimeriu mojuoti ištisomis valandomis gali ne kiekvienas žmogus, tai sunkus darbas. Todėl pasak V.Rimkaus, žoliapjoviai dažnai patraukia pilietiškų šilutiškių dėmesį vos prisėdę pailsėti po valandos nelengvo darbo palyginus sunkiu įrankiu, ir išvadinami dykaduoniais…
Socialinę paramą „užsitarnauja“ ne visi
Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sakė, kad Šilutės savivaldybė Lietuvoje buvo pilotinė, kuri pradėjo raginti socialinės paramos ieškančius, darbingus žmones atlikti viešuosius darbus. Nuo 2010 metų pasikeitus socialinės paramos įstatymui, už vengimą atlikti viešuosius darbus, savivaldybei suteikta teisė socialinės paramos nemokėti. Taip savivaldybė atsikratė pašalpininkų, kurie turėjo nelegalius darbus, nemokėjo valstybei ir savivaldybei mokesčių ir dar reikalaudavo socialinės paramos.
Nuo 2014 metų Šilutės savivaldybėje dar sumažėjo darbingo amžiaus pretendentų gauti socialines pašalpas, nes seniūnijose buvo įsteigtos socialinės paramos skyrimo komisijos. Jos analizuoja kiekvieną socialinės paramos prašytoją ir vertina paramos prašymo pagrįstumą. Tokiose komisijose yra bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, seniūnijų socialiniai darbuotojai.
Pasak A.Šimelionio, socialinę paramą turi gauti tie žmonės, kuriems ji iš tiesų priklauso. Dabar, minėtos komisijos surenka informaciją apie šeimas, kuriose gyvena darbingi sugyventiniai, sutuoktiniai dirba užsienyje ar turi smulkius verslus, ūkininkauja ir nedeklaruoja pajamų. Jeigu prašymai buvo pateikti su neteisinga informacija – socialinė parama neišmokama.
Piniginei socialinei paramai skirta ir išmokėta suma kasmet mažėja. 2012 m. buvo 3,730 milijonų eurų, 2017 m. – 1,008 milijono eurų.
Šilutės savivaldybės seniūnijose socialinę pašalpą 2018 m. (gegužės mėn.) gavo 1351 asmuo (732 šeimos), visuomenei naudingai veiklai buvo pasitelkti 519 asmenų. Iš jų 47 neatliko visuomenei naudingos veiklos ir socialinės pašalpos negavo. Nuo visuomenei naudingos veiklos yra atleidžiami neįgalūs asmenys, nėščios moterys, motinos, auginančios vaikus iki 3 m., sergantys asmenys, slaugantys ar prižiūrintys savo vaikus ar kitus asmenis.
Sutaupytos lėšos savivaldybės tarybos sprendimu, yra paskiriamos kitoms socialinės paramos reikmėms – senelių ir žmonių socialinei priežiūrai, socialiniams centrams ir t.t.