Bendradarbiavimas tarp vietos bendruomenių ir Savivaldybės – svarbus procesas

rutos magistrinis_syliu_bendruomenes_projektas_vilna_2016Rinkdamasi magistrinio darbo temą žinojau, kad rašysiu apie vietos bendruomenes. Juk daugelis mokslininkų sutinka, kad bendruomeniškumas – tai vertybė, pilietiškumo pagrindas, o susitelkę kartu žmonės gali nuveikti labai daug. Panagrinėti šį aspektą, o taip pat ir vietos bendruomenių bei Savivaldybės santykį, buvo įdomu ir man. Taip gimė magistrinis darbas „Funkcionali vietos bendruomenė savivaldybėje“.

Praktinis šio darbo tyrimas buvo atliktas Šilutėje, tad norėtųsi pasidalinti gautomis išvadomis. Beje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai, bendruomenių lyderiai ir seniūnai sutiko dalyvauti empiriniame tyrime. Tai rodo, kad bendradarbiavimas tarp vietos bendruomenių ir Savivaldybės yra svarbus procesas.

Už pagalbą, patarimus rašant baigiamąjį darbą esu dėkinga savo darbo vadovui prof. dr. Sauliui Nefui.

Funkcionalumas – būtinas bendruomenei

Bendruomenė – daugiareikšmė sąvoka, suprantama ir interpretuojama įvairiai. Vienam tai gali būti gyvenamojo namo bendrija, kitam – nevyriausybinė organizacija, trečiam – mokykla.

Mano darbo problema sukosi apie vietos bendruomenę, kurioje veikia keletas bendruomeninių organizacijų.

Šio darbo objektas – vietos bendruomenės funkcionalumas. Remiantis darbo teorinėje dalyje pateiktomis mokslininkų įžvalgomis, galima daryti prielaidą, kad pagrindiniai faktoriai, lemiantys vietos bendruomenės funkcionalumą, yra: vietos valdžia, bažnyčia, mokykla, kultūros įstaigos, fizinis žmogaus saugumas ir socialinė pagalba, organizacijos išsivystymo forma, kultūra, žinių, technologijų panaudojimas, nuostatos, partnerystė su kitomis organizacijomis, materialinė ar kitokia parama, medicininės paslaugos, gerai išplėtota aplinkos, ryšių infrastruktūra, formalios organizacijos vietos bendruomenėje.

Darbe atskleista, kad vadybos principų taikymas vietos bendruomenėse neša didžiulę įtaką jų funkcionalumui. Norint vietos bendruomenes tyrinėti vadybine prasme, į jas reikia pažvelgti pro bendruomeninių organizacijų prizmę. Vietos bendruomenės dar nėra lygiavertės su privataus verslo organizacijomis ar valstybinėmis institucijomis, tačiau gerai įvaldžiusios vadybos principus vietos bendruomenės tampa ne tik labiau funkcionalios, sumanios, bet ir verslios.

Išanalizavusi literatūrą, sukūriau teorinį bendradarbiavimo modelį tarp vietos bendruomenių ir Savivaldybės, kurį vėliau patikrinau ir empirinio tyrimo metu.

Atliktas praktinis tyrimas

Atlikdama praktinį tyrimą, interviu būdu apklausiau Savivaldybės administracijos valdininkus, seniūnus, bendruomenių atstovus, visuomenininkus. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokią įtaką kokybės vadybos modelių bei priemonių taikymas daro vietos bendruomenių ir Savivaldybės bendradarbiavimo procesui.

Visi tyrime dalyvavę informantai sutiko, kad pagrindinės vadybos fazės būtinos bendradarbiavimo procese tarp vietos bendruomenių ir savivaldybės. Tai yra svarbu, norint pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Vadovai turi turėti vadybinių kompetencijų, nors dauguma informantų laikosi nuomonės, kad gerais vadovais tampama palaipsniui.

Tai taikytina ir valstybės tarnautojams, ir bendruomenių lyderiams, ir seniūnams.

Visi informantai sutinka, kad vietos bendruomenėms, vykdančioms projektinę ar kitą veiklą, turėtų pagelbėti Savivaldybė. Ji gali pateikti pasiūlymus bendruomenėms, pirkti iš jų paslaugas, kompensuoti komunalinius mokesčius už bendruomenių patalpas.

Bendradarbiavimas su seniūnija taipogi būtinas. Seniūnija geriausiai žino vietos bendruomenių problemas ir gali padėti jas spręsti. Kaip ir buvo parodyta teoriniame modelyje, o vėliau patvirtino ir informantai, jeigu seniūnijai kartu su bendruomene nepavyksta išspręsti problemų, tada jau galima kreiptis į Savivaldybės administraciją, kitas aukštesnes institucijas.

Atsakinėdami į klausimus, dauguma informantų nurodė į pačių vietos bendruomenių iniciatyvumą, veiklumą. Jeigu noras pagerinti savo gyvenamosios vietovės aplinką, steigti verslą ar teikti kokią nors paslaugą nekils iš apačios, joks valdininkas negalės padėti. Taigi pačios bendruomenės turi būti aktyvios ir iniciatyvios, tuomet joms bus suteikta ir tinkama pagalba.

Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta Nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba kol kas nėra funkcionali, tačiau jeigu bendruomenės nesikreips į šią instituciją, ji ir nevykdys veiklos.

Informantai sutinka, kad vietos bendruomenių lyderių dalyvavimas Savivaldybės Tarybos posėdžiuose, komitetų veikloje pagerintų bendradarbiavimo procesą, tačiau išryškėja dar viena problema. Vietos bendruomenių lyderiai visuomeninei veiklai aukoja savo laiką, atsitraukia nuo tiesioginio darbo, bet jų veikla vietos bendruomenėje dažnai yra nemokama. Kita vertus, kai Savivaldybės Tarybos posėdžiuose sprendžiama bendruomenėms opi problema, jos sukyla, tačiau tokie atvejai – vienetiniai.

Rekomendacijos

Vietos bendruomenėms. Vietos bendruomeninės organizacijos ir kitos NVO turi bendradarbiauti tarpusavyje.

Vietos bendruomenėje susirinkimų metu išgrynintos problemos, pasiūlymai, skundai turi būti perduodami bendruomenės lyderiui. Bendruomenės lyderis turi atstovauti vietos bendruomenei bendradarbiavimo su Savivaldybe procese.

Bendruomenės lyderis turėtų ne tik telkti narius, bet ir dalyvauti Savivaldybės Tarybos posėdžiuose, komitetų veikloje.

Seniūnams. Seniūnija – tarpinė grandis.  Ji, kaip Savivaldybės administracijos padalinys, priima bendruomenės lyderio perduotas problemas. Jeigu pavyksta, sprendimas randamas vietiniame lygmenyje, o jeigu ne – seniūnas kreipiasi į Savivaldybės administraciją. Seniūnija turėtų dalyvauti vietos bendruomenės veikloje – kartu organizuoti šventes, pasitarti įvairiais klausimais.

Valdžios atstovams. Savivaldybės administracija į vietos bendruomenes turėtų žiūrėti ne į kaip prašytojas, o lygiavertes partneres, vertas pagarbos. Savivaldybė vietos bendruomenėms turėtų teikti pasiūlymus, informuoti apie naujus projektus ir padėti juos įgyvendinti. Savivaldybė gali įpareigoti seniūnijas spręsti tam tikras problemas vietos bendruomenėse. Valdžios atstovai galėtų dažniau kreiptis į bendruomenes, pasitarti tam tikrais klausimais, jei reikia, turėtų sudaryti darbo grupes.

Šilutės rajono NVO taryba turėtų didinti savo žinomumą ir dažniau kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ar bendruomenes.

{jcomments off}