Kaip išjudinti bendruomenes, kad savo biudžetus jos papildytų pačios, iš savo veiklos? Į šį klausimą rajono bendruomenės bandys atsakyti padedamos asociacijos „Lamatos žemė“, kuri, naudodamasi Lietuvos kaimo tinklo suteikta galimybe, užsakė parengti galimybių studiją „Bendruomenių organizacijų smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros galimybės Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje“.
20 tūkstančių litų kainuojančią studiją rengiančios UAB „Perspektyvūs projektai“ atstovė Laura Kovaliovaitė prieš kelias savaites bendruomenių atstovams Savivaldybėje pristatė būsimos studijos mažą darbo dalelę – pirminę bendruomenės narių ir rajono gyventojų apklausą, kuri parodė, kad bendruomenių verslumo idėja – sveikintina ir pageidautina.
Iš viso apklausoje dalyvavo 93 Šilutės rajono gyventojai iš 22 bendruomenių. Atsakinėdami į klausimus respondentai nurodė, kad daugiausia pagalbos plėtojant verslus tikėtųsi iš asociacijos „Lamatos žemė“, verslininkų bei seniūnijos. Ketvirtoje vietoje, kaip pagalbininkas, liko Savivaldybė.
Prie labiausiai tikėtinų veiklų, kuriomis galėtų užsiimti bendruomenės, žmonės nurodė aplinkos tvarkymo verslą, aprūpinimą maisto produktais ir prekėmis, ritualinių paslaugų organizavimą. Rinkdamiesi reikalingiausias veiklas respondentai atsižvelgė į tai, kokias paslaugas pirktų patys ir kokias norėtų bei galėtų organizuoti.
Tačiau prasidėjus diskusijoms paaiškėjo, kad nė viena bendruomenė iš tiesų konkrečiai nežino, kokių verslų galėtų imtis, ir abejoja, ar ketinimus pavyktų įgyvendinti. Bendruomenių vadovai svarstė, ar vykdant verslus nesikeistų organizacijos statusas, kokiais įstatymais remiantis būtų galima vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos, kokia mokesčių politika verslą plėtojančių bendruomenių atžvilgiu.
Skeptiškai sureaguota į realiausio – aplinkos tvarkymo – verslo galimybę. Šiuo metu aplinką tvarko seniūnijos samdomi žmonės, kuriems mokamas atlyginimas. Jei šią paslaugą perimtų bendruomenės, pirmininkų nuomone, gyventojai paprasčiausiai netektų darbo. Taigi viena problema išsispręstų, tačiau atsirastų kita.
Bendruomenės taip pat negalėtų organizuoti ir ritualinių paslaugų – turimų patalpų jos negali niekam išnuomoti, be to, norint užsiimti tokia veikla, būtina, kad jos atitiktų nemažus reikalavimus.
Pasigirdus siūlymams plėtoti teminių kaimų idėjas, jie taip pat atremti rimtais argumentais. Prisimintas Švedijos „Foteviken“ vikingų muziejaus ir autentiško kaimelio pavyzdys. Šiemet jame viešėjusiai šilutiškių delegacijai švedai pasakojo, kad vien iš savo veiklos išlaikyti muziejaus jie negalėtų – nemažą finansinę paramą skiria savivaldybė. Šilutės rajono savivaldybė, deja, ir dabar neskiria pakankamai lėšų bendruomenėms išgyventi, tad tikėtis didesnės finansinės pagalbos ateityje – nerealu.
Išklausius bendruomenių lyderių dvejones, buvo nutarta prie rengiamos galimybių studijos pridėti ir kitų Lietuvos vietos veiklos grupių sukauptos verslo plėtros gerųjų patirčių pavyzdžius, nurodyti, kokie įstatymai reglamentuoja komercinę bendruomenių veiklą ir panašiai. Parengus galimybių studiją, kiekviena bendruomenė gaus vadinamąjį „savo vietovės pjūvį“ – siūlymus ir rekomendacijas, kokius verslus, atsižvelgiant į gyvenamąją aplinką ir galimybes, galėtų vykdyti konkreti bendruomenė.
„Šis susitikimas ir pristatymas galbūt įvyko kiek per anksti, – prisipažino asociacijos „Lamatos žemė“ vadovas Vytautas Laurinaitis. – Tačiau norint parengti išsamią studiją, reikia apklausti daugiau žmonių. Vienas iš susitikimo tikslų ir buvo kreiptis į bendruomenių pirmininkus, kad jie paplatintų apklausos klausimus, surinkti kuo daugiau respondentų – kad aiškiai matytųsi, ko trūksta, kokios galimybės ir panašiai.“
Parengti strategiją planuojama iki gruodžio 31 d. Tačiau dar kartą į susitikimą rajono bendruomenių atstovus planuojama kviesti gruodžio viduryje. Tuomet turėtų paaiškėti konkretesnės šių organizacijų galimybės imtis verslo Šilutės rajone.
Neatmetama galimybė, kad atvykti į susitikimą ir pasidalinti gerąja patirtimi galės verslais jau užsiimančios kitų rajonų bendruomenės.
„Iki šiol, veikiant LEADER programos metodu, vykdėme socialinio pobūdžio projektus. Europoje dažnai finansavimas yra susietas su verslu. Todėl ir mes, žvelgdami į ateitį ir rengdami LEADER 2015-2020 metų programą, matome galimybes plėtoti būtent su verslu susijusius projektus“, – kalbėjo V.Laurinaitis.