Bendruomeninis projektas „Šilutės siena“ laukia šilutiškių balsų

baldu siena pasoraso sutartiMinėdama savo 125 metų veiklos sukaktį AB „Šilutės baldai“ nusprendė Šilutės miestui ir visiems šilutiškiams padovanoti unikalų kūrinį – svarbiausius miesto ir baldų fabriko istorinius faktus ištapyti ant 86 segmentų (500 kvadratinių metrų) sienos, kuria aptverta įmonės teritorija.

„Pirmasis Šilutės paminėjimas XVI amžiuje“, „Melno taika XV amžiuje“, garsieji Šilutės turgūs ir potvyniai – per 500 miesto ir 125 metų baldų fabriko istoriją įvyko daug reikšmingų įvykių.

Padėti nuspręsti, kurie iš jų verti būti įamžinti ant „Šilutės sienos“, galite ir jūs, balsuodami interneto svetainėje silutesbaldai.lt.

Jei žinote istorinį įvykį ar iškilią asmenybę, kurių nėra sąraše galite drąsiai siūlyti ir patys, į jūsų nuomonę bus atsižvelgta.

„Žmonės pakankamai aktyvūs, nes kiekviena istorinė data ar asmenybė yra sulaukusi vertinimų“, – „Šilutės naujienoms“ komentavo „Šilutės baldų“  direktorė Asta Dijokienė.

Profesionalą sužavėjo Meno mokyklos mokinių darbai

Idėją įgyvendinti padeda Šilutės meno mokykla, Šilutės rajono savivaldybė. Dovanos sumanytojai – „Šilutės baldai“ freskos tapybai suteiks visus reikalingus išteklius, Šilutės rajono vaikų meno mokykla įgyvendins projektą, o Šilutės r. savivaldybė globos jį.

Jau susitarta, kad jauniesiems mūsų miesto menininkams talkins, jų idėjas apipavidalins Kauno „Art Street“ meno krypties profesionalių dailininkų grupė.

Mūsų mieste jau buvo apsilankęs gatvės meno specialistas Tadas Šimkus. Jis apžiūrėjo sieną, ant kurios bus nutapyta Šilutės istorija, dar kartą susipažino su projektu, lankėsi Meno mokykloje. Anot A.Dijokienės, T.Šimkus buvo be galo sužavėtas mokinių kūrybiškumu, jų sukurtomis meno instaliacijomis lauke. Profesionalaus dailininko įstikinimu, ši komanda pajėgi įgyvendinti bendruomeninį projektą „Šilutės siena“.

Antrą kartą Šilutėje T.Šimkus planuoja apsilankyti po žiemos švenčių, kada bus apsispręsta, kurios istorinės datos ir istorinės asmenybės bus įamžintos „Šilutės sienoje“.

Planuojama, kad vizualinis miesto metraštis Šilutės gyventojams ir miesto svečiams bus pristatytas 2016 metais, kai bus minimos 505-osios pirmojo Šilutės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinės.

Anot A.Dijokienės, oficialiai dar nepaskelbta, tačiau pirmieji štrichai ant sienos galėtų būti užtepti kartu su visa bendruomene ir profesionalais menininkais.

Už mūsų krašto istorinius įvykius, iškilias asmenybes balsuoti, diskutuoti ir kritikuoti galima iki gruodžio 5 dienos, o prieš Kalėdas ketinama visuomenei pristatyti gautas nuomones ir pasiūlymus.

Pirmauja H.Šojus ir H.Zudermanas

Atrinkti istorines datas ir iškilius kraštiečius projekto sumanytojams padėjo Šilutės muziejaus, viešosios bibliotekos, rajono Silutes sienaSavivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojai. Jie pasiūlė 16 asmenybių ir 23 reikšmingiausius istorinius faktus iš 500 metų Šilutės miesto istorijos.

A.Dijokienė sakė, kad kol kas naujų pasiūlymų negauta, bet dar yra laiko, tad jei norite pasiūlyti reikšmingą istorinį faktą ar asmenybę, dar galite tai padaryti minėtoje interneto svetainėje silutesbaldai.lt.

Šiuo metu balsavimuose pirmauja Šilokarčemos dvarininkas, Šilutės miesto mecenatas, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas Hugo Šojus ir iš Macikų kaimo kilęs žymus vokiečių rašytojas, dramaturgas, vienas žinomiausių vokiečių natūralizmo stiliaus atstovų Hermanas Zudermanas.

Rašoma, kad H.Šojų ir H.Zudermaną siejo turininga draugystė, draugiškai lyderių pozicijas jie dalinasi ir šiame balsavime, nes abu yra surinkę po 60 šilutiškių balsų.

Juos vejasi iš Jonaičių kaimo kilęs pasaulinio garso filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta) yra surinkęs 40 balsų.

Reitinguodami istorines datas, į viršų šilutiškiai iškėlė Šilutės upių uostą, kuris Šyšos upės senvagėje buvo įrengtas 1914-1918 metais ir buvo beveik 2 m gylio, 150 m ilgio ir 50 m pločio (53 balsai).

Vos vieno balso persvara antrąją ir trečiąją vietas dalijasi istoriniai faktai, kad 1944 m. Šilokarčemos mieste liko vos 7 gyventojai ir kad nuo XVI amžiaus pabaigos mūsų miestą garsino didžiuliai turgūs.

1944 m. rudenį priartėjus karo frontui, vokiečių karinės valdžios įsakymu iš Klaipėdos krašto priverstinai buvo evakuota apie 90 proc. vietinių gyventojų – lietuvininkų ir vokiečių. Pasitraukus frontui Šilutės mieste buvo likę tik 7 gyventojai.

Vietos dvasininkams klestinčio turgaus egzistavimas kėlė daug rūpesčių. 1596 m. ir 1614 m. Rusnės ir Verdainės kunigas skundėsi parapijiečiams dėl Šilutės turgaus bažnytiniam krašto gyvenimui daromos žalos: „Prieš patekant saulei prasideda šėtoniškas turgus, kur keikti, melagingai prisiekinėti, ėsti, lakti nebėra nuodėmė, nes Dievo žodis taip gėdingai niekinamas ir greit bus trypiamas kojomis“. Dvasininkas „nedorėliais“ vadino atvykėlius iš Žemaitijos, žvejus iš Rusnės, Labguvos, Šakių sričių, prekybininkus iš Kaukėnų bei Katyčių.

Už tai, kad Šilutės baldų fabriko istorija patektų ant sienos balsavo 34 žmonės.

1890 m. Šilutėje įkurta baldų gamybos įmonė, kurios pirmieji savininkai buvo vokiečiai. Po Antrojo pasaulinio karo atgaivinant miesto pramonę, vėl ėmė veikti lentpjūvė prie uosto, kurią 1958 m. sujungus su turgaus mėsos halėje įrengta baldų dirbtuve, buvo sukurtas medžio apdirbimo ir baldų kombinatas, iš kurio išaugo šiandieninis fabrikas „Šilutės baldai“. Ilgą laiką fabrikas garsėjo savo virtuvės baldais, o šiandien tai yra viena moderniausių, platų produkcijos spektrą gaminančių baldų įmonių, eksportuojanti produkciją į kelias dešimtis pasaulio šalių.