Bibliotekoje skambėjo tautodailininkės karpinių kalba

Jau seniai į Šilutės Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką taip gausiai nesirinko žmonės. Čia lapkričio 4-osios vakarą vyko Rūtos Emigart Juraitytės Čiuželienės jubiliejinės karpinių parodos pristatymas ir naujos knygos „Karpinių kalba“ sutiktuvės.
Į parodos pristatymą susirinko gausus būrys tautodailininkės gerbėjų.

Bibliotekos salė – vieta, kur aiškiai pasirodo ekspozicijų prasmė. Ir vieno karto neužtenka, nes matyti reikia širdimi, ir norėti dar kartą pasivaikščioti po parodą, pasiimti ilgam ir pasiklausyti karpinių kalbos.

Jautri Rūtos kalba sujaudino daugelį. Ji papasakojo, kad po studijų Šiauliuose teko dirbti Klaipėdoje, o vėliau likimas atvedė į Šilutę, kur jau skaičiuoja 37 gyvenimo metus. Čia sutiko savo brangiausią žmogų. „Edmundas mane palaikė, jam patiko tai, ką aš darau. Ir knygą siūlė išleisti. Gaila, kad nebepamatė šitos mano parodos ir knygos. Šie metai buvo sunkūs, laimingi, skaudūs…“, – mintimis dalijosi parodos autorė.

R. E. Čiuželienė sakė, kad šie metai jai buvo ir
laimingi, ir skaudūs.

Rūtą su jubiliejumi ir parodos bei knygos pristatymu sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė. Ji pasidžiaugė, kad Rūta yra gerbiama tautodailininkų, talentinga, jautri, rūpestinga. Pasidžiaugė Rūtos karpiniais, papasakojo, kad dažnai mato jos darbus parodose ir pakvietė surengti parodą Klaipėdoje.

Jausmingai savo mintimis pasidalino dukra Rūta: „Džiaugiuosi, kad mama turi tokią didelę širdį. Joje sutelpa meilė ir supratingumas, šiluma ir atsidavimas. Stebiuosi, kiek mama turi stiprybės ir energijos, kiek sugeba padaryti. Sunkumai ar nesusipratimai ją dar labiau užgrūdina. Mamos karpiniai pakelia virš kasdienybės“.

Kaip literatūriškai galima pažvelgti į karpinių pasaulį, pasisakė TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ atstovės Irena Arlauskienė ir Aldona Sapronaitienė. I. Arlauskienė kalbėjo, kad net neturėdama knygos rankose prisimena kai kuriuos karpinius su grauduliu, kitus su džiugesiu, kad vaizduojamas pasaulis yra toks tikras, kad pastatai turi savo alsavimą.

A. Sapronaitienė paminėjo, kad Rūtos karpiniuose dažnai dominuoja Pasaulio medis: „Taip skuba, sukas Rėdos ratas: / Adventas, Ilgės, Gavėnia, Velykos šventos, / Vidurvasario stebuklingos Rasos… Taip auga, skleidžiasi plačiai / Pasaulio medžio šakos, / Gyvybės pilnos ir paukščių čiulbesio…“
Sveikinimus nuo Europos Parlamento nario Bronio Ropės perdavė jo padėjėja Klaudija Jagminaitė ir įteikė padėką. Ne kartą vakare skambėjo kanklininkės Gretos Gelžinytės ir birbynininko Aivaro Lidžiaus duetu atliekamos melodijos, gėles dovanojo artimiausi žmonės, kaimynai, tautodailininkės, seklytietės, literatės. Parodos autorė dėkojo atėjusiems, pasirašė knygose.