Pasak LHMT, iki šiol šilčiausiu buvo laikomas 2019 m. birželis (+0,37 laipsnio anomalija). Nemaža dalimi tai nulėmė anomaliai šilti vandenynai (Ramiajame vandenyne prasidėjo El Niño, be to buvo fiksuota karščio banga Atlanto vandenyne prie Airijos ir JK).
Europoje birželis buvo 0,74 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą. Mėnuo buvo 1,1 laipsnio vėsesnis nei iki šiol šilčiausiu Europoje laikomas 2019 m. birželis (kuris Lietuvoje iki šiol yra pats šilčiausias modernių stebėjimų istorijoje). Mėnuo buvo šiltesnis nei įprastai Europos šiaurės vakaruose (Airijoje, JK, Belgijoje ir Nyderlanduose tai buvo šilčiausias istorijoje birželis), vėsesnis – pietinėje Balkanų dalyje, Graikijoje, Rusijos vakaruose.
Daug šilčiau už normą buvo Kanadoje, Meksikoje, dalyje JAV, kai kur Pietų Amerikoje, Pietryčių Afrikoje, Irane, Indijoje, Šiaurės Rytų Rusijoje bei Šiaurės/Rytų Australijoje. Šalčiau už normą – pietvakarių ir rytų JAV, Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Azijoje bei Vakarų Australijoje. Mišrios anomalijos buvo virš Antarktidos. Ramiajame vandenyne pavasarį baigėsi 3 metus trukęs La Niña (Žemę vėsinantis) reiškinys.
Lietuvoje birželis buvo 1,2 laipsnio šiltesnis už 1991–2020 m. vidurkį. Mėnesio pradžioje buvo šalnų dirvos paviršiuje, bet vėliau vyravo šiltesni už normą orai.
Pagal LHMT inf.