Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) praneša, kad įprastai bobų vasara laikomas neįprastai šiltas ir sausas laikotarpis, kuris ne kasmet pasitaiko rudenį vidutinėse platumose. Dalis šaltinių tai apibūdina kaip laikotarpį, kuris prasideda tik po pirmųjų stipresnių šalnų.
Jau prieš savaitę šalnos spustelėjo, naktimis kai kur buvo iki -5 – 0 °C). Šalnos formavosi dirvos paviršiuje daugelyje rajonų, vietomis ir ore. Taigi, pasak meteorologų, tik po šio šaltesnio laikotarpio gali ateiti šiltesnių orų laikotarpis, vadinamas bobų vasara.
Lietuvoje bobų vasara dažniausiai pasitaiko (jei iš viso būna) rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, jos trukmė nuo 1–2 dienų iki 1–2 savaičių. Reiškinys labiausiai susijęs su tam tikra atmosferos cirkuliacija, kai virš Atlanto vandenyne esančių Azorų salų įsitvirtina anticiklonas (aukšto slėgio sūkurys), o jo gūbrys nutįsta į Europą ir į regioną atneša šiltą bei gražų orą. Būna ir kitokia atmosferos cirkuliacija, tačiau irgi būna šilta bei saulėta.
Ar šiemet bus dar vienas ryškesnis atšilimas kol kas neaišku.
Terminas „bobų vasara“ populiarus ne tik Lietuvoje, jį naudoja rytų slavai ir vokiečiai. Latviai periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Čekijoje – voratinklių vasara, Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara. Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara, o Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara.