Bulvių augintojai neišsisuks nuo milžiniškų nuostolių

Bulvių augintojai neišsisuks nuo milžiniškų nuostolių. © silutesnaujienos.ltNesibaigiantys lietūs nervus gerokai pagadino ne tik javų augintojams. Gali būti, kad laukuose liks ir nemaža dalis bulvių derliaus.

Šilutės rajono ūkininkai su nerimu žvalgosi į dangų ir kalba, kad šiemet bulvių derliaus nuostoliai pasieks seniai neregėtą mastą.

Bet kalbas, kad visas geros kokybės bulves rusai išveš į savo šalį, mūsų daržovių augintojai vadina nereikalingu panikos sėjimu ir teigia, kad bulvių užteks visiems.

Palaiko vietinę rinką

Tarvydų kaime ūkininkaujantis Algimantas Elijošius apgailestavo, kad ūkininkams prasidėjo priverstinės atostogos. Bulvės užaugo, tačiau dėl nuolatinės drėgmės jas sunku nukasti. Įvažiuoti į laukus pavyksta kada ne kada, tad darbo dar liko nemažai.

„Situacija neprognozuojama. Derlių sunku išsaugoti, nes bulves gadino ir buvusi kaitra, ir dabartiniai lietūs“, – kalbėjo A.Elijošius.

Pasak ūkininko, bulvių sandėliuose teks naudoti žymiau daugiau elektros ventiliacinių sistemų darbui palaikyti.

„Jeigu pavyks „išmušti“ drėgmę, surinkus apgedusias bulves kitos turėtų laikytis normaliai. Tačiau jeigu bulvės liks šlapios, didelė tikimybė, kad apgedusios bulvės pažeis ir sveikąsias – gali atsirasti masinių puvimo židinių. Jau dabar tie, kas bulves augina savo reikmėms ar parduoda turguje, jeigu pasideda jas nevėdinamuose sandėliuose, pusę išmeta lauk. Vienintelis vaistas – stipri ir ilga ventiliacija“, – sakė A.Elijošius.

Šis ūkininkas turi 15 ha bulvių, jas tiekia Lietuvos rinkai. Supirkimo kaina, pasak A.Elijošiaus, priklauso nuo bulvių kokybės ir dydžio bei konkretaus augintojo ir supirkėjo susitarimo. Kas neturi sandėlių, šias daržoves parduoda pigiau, džiaugiasi, kad pavyksta atiduoti kuo greičiau.

„Šiuo metu supirkimo kainos yra vidutinės, pirkėjų stygiaus nejaučiam. Ir bulvių kokybė, palyginti su kitais ūkiais, yra nebloga. Viską parduodame ir net nespėjame suruošti tiek produkcijos, kiek reikėtų“, – pasakojo tarvydiškis. Jis nesliapia sulaukęs interesantų iš Rusijos, tačiau bent jau kol kas užaugintos produkcijos jiems tiekti nesiruošia.

„Pernai buvo momentų, kada galėjome eksportuoti, nes žiemos mėnesiais rusai siūlė nuo 20 iki 30 centų už kilogramą daugiau, bet stengiamės palaikyti vietinę rinką“, – sakė ūkininkas.

Kiek šiuo metu už kilogramą siūlo prekybos tinklai, sužinoti nepavyko. Praėjusių metų žiemą už geros kokybės bulves daugiausiai buvo mokama po 1,30 Lt už kilogramą.

Žiemai nepasiruošė

Daliai rajono ūkininkų pasisekė mažiau. Kęstučiui Macijauskui, Pašyšiuose kasmet bulvėmis apsodinančiam 30 ha, šiemet jų atsargų žiemai sandėliuose sukaupti dar nepavyko.

„Košmaras, – tokiu žodžiu dabartinę situaciją apibūdino bulvių augintojas. – Įvažiuoti į laukus neįmanoma, jaučiu, kad bulvės juose ir liks.“

Pasak ūkininko, tokios vasaros, kokia pasitaikė šiemet, nesitikėjo niekas. Būdavo, kad lyja, dalis bulvių supūva, tačiau atėjus rudeniui pavykdavo nusikasti likusį derlių.

„Kiek pavyksta nuvogti sausų dienų, tiek ir turim derliaus. Nukasę surūšiuojame, pravėdiname, tačiau kitą dieną vis tiek randame sugedusių. Viską atiduodu vienam prekybos tinklui, su kuriuo dirbu jau 15 metų. Nesu stambus ūkininkas, todėl neužauginu tiek produkcijos, kiek jiems reikėtų“, – pasakojo K.Macijauskas.

K.Macijauskas įsitikinęs, kad šiemet bus skaičiuojami didžiausi nuostoliai per daugelį pastarųjų metų. Auginamų bulvių vyras nedraudė, nes net neįsivaizdavo, kad bus tiek nuostolių.

„Kas apsidraudė, tas laimėjo“, – beliko jam apgailestauti.

Panika nereikalinga

Daržovių augintojams nedėkinga situacija susiklostė ne visoje Lietuvoje – kitur bulvių derlius geras.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, patenkinti vietinės rinkos poreikius paprastai užtenka ir pusės Lietuvoje išauginto derliaus. Tiesa, prognozuoti, koks jis bus šiemet, kol kas anksti. Realūs kiekiai matysis lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, kai paaiškės į sandėlius suvežtų bulvių kokybė.

Kalbėdama apie eksporto galimybes į Rusiją, Z.Cironkienė teigė, kad masiškų vežimų, kokių būta pernai, šiemet nebus.

„Rusija skelbia, kad šiemet pati užsiaugino rekordinį derlių, todėl šalyje yra didelė pasiūla. Kita vertus, jeigu savos bulvės netenkins vartotojų, geros kokybės bulvių bus ieškoma užsienio rinkose. Artimiausios – Baltijos šalys“, – sakė ji.

Gąsdinti gyventojų, kad parduotuvėse savų bulvių neliks, pasak Z.Cironkienės, nederėtų, nes, ko gero, į užsienį eksportuojamų itin geros prekinės kokybės daržovių niekas pernykščiais kiekiais nesiųs. Be to, ieškodami vien bulvių rusai žvalgosi arčiau, pavyzdžiui, į Estiją, o į Lietuvą naudingiau orientuotis tada, kai reikia ir kitų daržovių.

„Šilutiškiai paprastai aprūpina Kaliningrado sritį, tačiau kaliningradiečiai irgi skelbiasi, kad bulvių turės pakankamai. Mūsų bulvių augintojai dėl užsienio rinkų nusiminti neturėtų, nes, kaip bebūtų, per paskutiniuosius 2 metus, kada Rusijai pritrūko bulvių, ji atrado Lietuvos produkciją, kurią labai vertina“, – pasakojo LDAA direktorė.

Priežastys, kodėl lietuviai susigundo užaugintas daržoves parduoti ne Lietuvoje, įvairios. Viena jų – palankesnės kainos ir atsiskaitymas iš karto ar netgi avansu.

„Net jeigu Rusijos supirkėjai ir mažmeninės prekybos įmonių tinklai siūlo ir vienodas kainas, tai prekybos tinklų kaina mėnesio gale gaunasi iki 14 procentų mažesnė dėl sutartyse numatytų įvairių nuolaidų, kurių dydis apskaičiuojamas nuo nupirktų bulvių ir daržovių vertės, ir nurašomas iš kreditinės augintojo sąskaitos mėnesio gale“, – pasakojo Z.Cironkienė.

Parduotų pigiau – gautų daugiau

Kiek lietuviškos bulvės kainuos prekybos centruose, kol kas sunku prognozuoti, tačiau daržovių augintojai neretai stebisi kainodara, nepalankia vietos ūkininkams. Jeigu lietuviškų daržovių kaina nepamatuotai kyla, pirkėjai paprasčiausiai jų neperka ir renkasi pigesnes, importuotas iš užsienio.

Stebina faktas, ypač pavasarį, prasidėjus šiltnamių daržovių realizacijai, kodėl supirkimo kainoms skiriantis vos vienu litu, lietuviškoms daržovėms uždedamas žymiai didesnis antkainis nei įvežtinėms. Kainų skirtumas lentynose jau būna iki 4 litų. Logiška būtų manyti, kad lietuviškai prekei kainuojant tik šiek tiek daugiau nei importuotai, vartotojas palaikytų savo šalies augintojus. Vadinasi, išloštų visi: ir augintojas, ir supirkėjas, kuris lietuviškos produkcijos mažesnėmis kainomis parduotų daugiau.

„Ūkininkams nepadeda ir žiniasklaidoje kartais (suinteresuotai ar ne) pasirodanti informacija, kad Lietuvoje daržovės auginamos nesaugiai. Kiekvienam neįrodysi, kad taip nėra, tačiau patys žmonės galėtų bent šiek tiek pasidomėti Lietuvoje taikomomis auginimo technologijomis ir kuo jos skiriasi nuo piečiau esančių šalių“, – skatino LDAA direktorė.

Kalbėdama apie prekybos centrus, Z.Cironkienė neslėpė, kad vartotojai galėtų būti šiek tiek aktyvesni ir pabandyti ieškoti galimybių daržoves įsigyti tiesiai iš ūkininkų, be jokių tarpininkų: „Savo svetainėje www.ldaa.lt skelbiame asociacijos narių kontaktus ir auginamos produkcijos asortimentą. Greitu laiku paieška svetainėje bus dar greitesnė – ji atnaujinama taip, kad būtų naudingesnė ne pačiam augintojui, o produkcijos vartotojui ir supirkėjui“.

Šiuo metu turguje nusipirkti kilogramą bulvių galima ir už 60, ir už 80 centų – kaina priklauso nuo bulvių dydžio ir prekinės išvaizdos. Į Šilutės turgų du kartus per savaitę po 3 maišus bulvių atsivežantis smulkus augintojas pasakojo, kad bent jau kol kas žmonės jas perka tik nedideliais kiekiais, žiemai atsargų nekaupia.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.