Įstatyme įteisintos aplinkybės, kai draudimo išmoka nukentėjusiam mokama ir tuomet, jei draudimo įmonei (tiek Lietuvos, tiek bet kurios ES valstybės, su kuria yra sudaryta sutartis), kurioje kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra iškelta bankroto byla arba priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl bankroto. Tuomet pareigą mokėti draudimo išmoką perima Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras.
Išplėsta apimtis transporto priemonių, kurios turi būti draudžiamos: nustatant pareigą drausti sunkesnes, greitesnes transporto priemones, kurių nereikia registruoti – elektrinius paspirtukus ir panašias transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h. Neįgaliojo vežimėlis nelaikomas transporto priemone.
Taip pat sureguliuojamos situacijos, kurios iki šiol būdavo neaiškios, – dėl draudimo oro uosto teritorijoje ar draudimo automobilių sporto renginiuose. Tokiu atveju turi būti civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jei jos nėra, galioja privalomojo transporto draudimo nuostatos.
Padidintos didžiausios galimos išmokos sumos Lietuvoje: civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, didėja nuo 5,2 mln. iki yra 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą). Jei padaroma žala turtui, išmokos suma didėja nuo 1,5 mln. iki 1,3 mln. eurų.
Įstatyme įtvirtinama, kad informacija apie eismo įvykį gali būti pateikiama ne tik per apžiūrą, bet ir nuotraukomis, vaizdo įrašais, ir kitos nuostatos.
Pagal BNS inf.