Jau tapo tradicija, kai kasmet susitinka buvusieji ABF „Šilutės Rambynas“ darbuotojai – veteranai. Visus juos, net ir praėjus keliolikai metų nuo atsisveikinimo su kolektyvu, vienija ne tik buvusios darbovietės sienos, bendras tikslas – darbo rezultatas, bet ir kartu praleista jaunystė.
Į tokį susitikimą antradienį, balandžio 28-ąją, trečius metus iš eilės sukvietė buvusių darbuotojų kolektyvo siela Vaclava Šarliokienė. „Juk kartu juokėmės, džiaugėmės, šokome, dainavome“, – kreipdamasi į atvykusiuosius sakė Vaclava, daugeliui pažįstama ne tik kaip ilgametė „Šilutės Rambyno“ darbuotoja, bet ir klubo „Moterų seklyčia“ vadovė, aktyvi visuomenininkė.
Pasidžiaugė modernėjančia gamyba
Šiltai buvusius darbuotojus pasitiko „Šilutės Rambyno“ gamybos direktorė Renata Rupšienė. Kaip vėliau pati prisipažino, daugelį iš atvykusiųjų ji atsimena nuo to meto, kai pati, jaunutė, ką tik baigusi mokslus, pradėjo dirbti Šilutės pieninėje.
Tačiau šiandien senoji pieninė gerokai pasikeitusi. Tuo įsitikino ekskursijos metu po gamybines patalpas vaikščioję veteranai. Daug naujų įrenginių, rekonstruotos ir išdidintos cechų erdvės, gerokai patogesnė darbuotojų apranga, pakeitusi sunkias prijuostes ir guminius batus.
Žinoma, šiuo metu ir pieno produktų įvairesnė gausa bei kitokia jų gamybos specifika.
Vedžiodama po gamybines patalpas R.Rupšienė pasidžiaugė, jog ABF „Šilutės Rambynas“ produktai vis labiau traukia užsienio pirkėjus. Prieš keliolika metų pagrindiniai užsakovai buvo Maskvoje ir Sankt Peterburge, o dabar didžioji dalis produkcijos išvežama ne tik į Angliją ar Baltijos šalis, bet ir į Jungtinių Arabų Emyratus, Braziliją, Tailandą, Korėją, Vokietiją, Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją, Olandiją ir Baltarusiją, Vokietiją ir kitas šalis.
Labiausiai atvykusieji pasidžiaugė plėšomųjų sūrio dešrelių rojumi. Anksčiau tokių produktų Šilutės pieninė negamino. Veteranams buvo įdomu, kaip gaminami šie gardumynai, kokie dedami maisto priedai.
Pasveikino jubiliatus
Po ekskursijos veteranų laukė „Šilutės Rambyno“ administracijos paruoštos vaišės, gėlių puokštės ir dovanos. Tarp jų – ne tik firminės sūrio dešrelės, bet ir garuojanti kava, puošnūs tortai, kurie visiems priminė, jog kažkam neseniai sukako gražūs jubiliejai.
Jaukiame ir erdviame valgomajame pirmoji su 70-uoju jubiliejumi buvo pasveikinta Adelė Pranaitienė, kuri „Šilutės Rambyne“ dirbo net 44 metus. Buvę kolegos, Adelę jie prisimena kaip kruopščią darbuotoją, kuri stiprino bendrovės gerą vardą, rodė aplinkiniams gražų pavyzdį, nestokojo energijos, kai kasdien į darbą pėsčiomis turėjo atskubėti iš Naujakurių.
Nuoširdžių sveikinimo žodžių jubiliatei negailėjo ir buvęs pieninės direktorius Algimantas Dukauskas, kuris susitikti su darbuotojais -veteranais atvyko net iš Tauragės. Anot buvusio vadovo, jo atmintyje Adelė yra išlikusi kaip viena iš kantriausių ir darbščiausių darbuotojų, niekada nesiskundusi dėl sunkių darbo sąlygų.
Adelė pieno gaminių ceche dirbo kartu su savo seserimi dvyne, tad, savaime suprantama, kolegos prisiminė ir linksmų atsitikimų, kai seseris supainiodavo vieną su kita.
Taip pat garbingų 80-mečių proga pasveikintos buvusios darbuotojos Genė Liukaitienė ir Usėnų cecho laborantė Ela Milerienė. Kadangi G.Liukaitienė negalėjo dalyvauti kolegų susitikime, jai perduoti „Šilutės Rambyno“ administracijos dovanas pažadėjo kaimynė, taip pat buvusi pieninės darbuotoja.
Kasmet gretos retėja
Dalindamasi prisiminimais apie buvusius kolegas ir, deja, retėjančias jų gretas, jaudulio nenuslėpė V.Šarliokienė. Anot šilutiškės, kuri iki šių dienų kruopščiai žymi bendradarbių sąrašą, prie stalo jau trūksta bene vienuolikos iš jų. Vaclava, vardindama Anapilin iškeliavusiųjų vardus ir pavardes, pakvietė šviesų jų atminimą pagerbti tylos minute.
Vėliau veteranai vyko į kapines aplankyti amžino atilsio atgulusių kolegų kapus.
Išliko draugais
Šventinio susitikimo metu kalbintos šilutiškės Danutė Juškevičienė (pieninėje dirbusi net 23-ejus metus) ir Janina Mišeikytė (pieninės cechuose praleidusi 13 metų) atviravo, kad tiek senesniais laikais, tiek dabar gamybos cechuose darbas yra savaip sudėtingas, reikalaujantis darbuotojų atidumo, budrumo. Skirtumas tik toks, kad modernėja technika ir gerėja sąlygos. Tačiau atsakomybė ir pareiga, net tobulėjant aplinkai, išlieka lygiai tokios pat svarbios. Pasak pašnekovių, tuo ir žavus gyvenimas, kuris nuolat eina į priekį.
Na, o pats nuostabiausias dalykas, kaip sakė moterys, – net ir po daugelio metų palaikyti artimus ryšius su buvusiais bendradarbiais, vis sugrįžti į senąją darbovietę bei pajusti, kad vis dar yra laukiamos. Žinoma, už visa tai buvo padėkota nuoširdžioms ABF „Šilutės Rambynas“ administracijos darbuotojoms, kurios padėjo surengti tokį šiltą susitikimą, bei pagrindiniam nenutrūkstančio ryšio tarp kolegų veteranų puoselėtojui, „Šilutės Rambyno“ vadovui Algirdui Bladžinauskui.