„Pakeitimai sudarys galimybę nukentėjusiems tretiesiems asmenims gauti eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimą, kai bankrutuoja ar likviduojamas tiek Lietuvos, tiek kitos ES valstybės draudikas, užtikrins nukentėjusių asmenų apsaugą tuo atveju, kai draudimas nereikalaujamas ir padidins didžiausias draudimo sumas. Visi šie pokyčiai leis sklandžiau ir operatyviau atlyginti žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva 2021/2118, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ projekte šios sumos nustatytos kaip maksimalios draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio. Tiesa, tokios didelės draudimo išmokos itin retos. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol žinomas tik 1 Lietuvoje įvykęs eismo įvykis, kurio metu padaryta žala siekė maksimalią sumą.
“Didesnis maksimalus žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, neturės įtakos kainodarai ir draudimo paslaugų brangimas dėl šio pakeitimo neprognozuojamas“, – sako V. Markevičienė.
Tarp kitų pakeitimų yra nuostata, kad turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val. Taigi, tarp draustinų transporto priemonių gali pakliūti ir elektriniai paspirtukai ar panašios transporto priemonės, atitinkančios šiuos kriterijus. Nustatoma, kad neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą.
Nustatoma, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi. Įteisinama elektroninė eismo įvykių deklaracijos forma, kuri pildoma vadovaujantis LR transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis.
Pagal BNS inf.