Dagotuvėse – Žemaičių Naumiesčio šviesuoliai ir obelų rojus

IMGP7266Pučiamųjų fanfaros šeštadienį Žemaičių Naumiesčio gyventojams ir svečiams skelbė – prasideda Dagotuvės. Tačiau kasmet į miestelio aikštę skubėję dalyviai šį kartą suabejojo, ar jų klausa neapgauna, ar tik rega nesutriko? Mat, fanfaros trimitavo ne įprastoje vietoje miestelio centre, o aukštai – Žaliajame kalne.

Užkopę į šventę susirinkusieji rudens gėrybių įvairume, spalvų margumyne šurmuliavo kartu su sodo nuotaiką kūrusiais daržininkais, amatų meistrais, žolininkais, folkloro ansamblių nariais, Žemaičių Naumiesčio šviesuoliais. Pastarųjų geri darbai per metus neliko nepastebėti – seniūnaičiai juos ne tik gražiausiais žodžiais, padėkomis apdovanojo, bet ir rojų pasiūlė savo sode įsirengti, – taip kiekvieno rankose atsidūrė rojaus obelaitės sodinukas.

Akmenis iškeitė į žolės paklotą

Į Dagotuves skubėjo ne tik linksmybių ištroškusieji, bet ir sportininkai – krepšinio aikštelėje vyko įnirtinga kova Rimanto Cibausko taurei laimėti.
IMGP7325
Trokštantys pabendrauti su kraštiečiais, pasidžiaugti jų darbais skubėjo į tradicinį kraštiečių susitikimą – mini konferenciją „Susitikimų vieta – Žemaičių Naumiestis“. Apie 50 susirinkusiųjų klausėsi parengtų pranešimų žydų paveldo dienoms paminėti.

Karinių jūrų pajėgų orkestro fanfaros pranešė, kad laikas visiems skubėti Mykolus, Mikalinas ir vienas kitą su rudens darbų pabaiga sveikinti. Fanfarų garsus sekant, galvą į dangų reikėjo užversti, nes rėmėjai ir organizatoriai šįmet nutarė akmenų kilimą miestelio aikštėje iškeisti į žolės paklotą ant Žaliojo kalno. Surizikavę šventei suteikti naują vietą, jau po renginio organizatoriai sakė, kad dabar lauks dalyvių reakcijos ir spręs, ar rizikuota buvo teisingai.

Šventei įpusėjus ant scenos lipo įvairūs rajono meno mėgėjų kolektyvai. Naumiestiškiai irgi parodė, jog ne prastesnius balsus turi: mokyklos – darželio vaikai, gimnazistai.

Grybų šventė ar Dagotuvės?

Praėjusių metų šventėje karaliavo bulvės, šį kartą duoklė atiduota obuoliams, rudeniniam sodui. Sceną puošė obuolių pintinės, kurias seniūnas Jonas Budreckas susirinkusiesiems nešė ir vaisiais vaišino. Mažosios Lietuvos žolininkai kvietė arbatų skanauti, gydomųjų vaistažolių galias sužinoti, artimojo sveikatą žolelėmis stiprinti. Angelė ir Vytautas Raukčiai visų akyse liejo žvakes, skaptavo paukščius.

IMGP7312Žemaičių krašto etnokultūros centras kvietė vaizduotę palavinti ir ją išlieti kuriant svajonių sodų paveikslą. Vienas kurmį nupiešė, kitas – drugelį, trečias – saulę, ketvirtas – kalnus. Kitas šalia buvęs piešinys buvo skirtas nebe vaizduotę lavinti, o draugus, save prajuokinti į poną ir ponią moliūgus įsikūnijant. Moliūgėliais tapti norėjo ne tik mažyliai, bet ir jų tėvai.

Linksmybių šurmuliui rimstant ir rimtąjai šventės daliai ruošiantis europarlamentaras Zigmantas Balčytis prasitarė, kad turėjo vykti į Varėnoje tuo metu vykusią Grybų šventę, tačiau nutarė nė už ką neiškeisti Mykolinių. Nes čia, pasak jo, kasmet geriausios nuotaikos pasikrauna.

Prabėgusius metus apžvelgęs seniūnas J.Budreckas pasidžiaugė, kad Dagotuvių gero oro tradicija nenutrūksta – ir šįmet, po darganotų dienų šventės dieną dangų nušvietė saulė. Pasak seniūno, kitaip būti ir negali. Grįžusių į gimtinę kraštiečių paklausinėjęs J.Budreckas liko patenkintas išgirdęs, jog miestelis kasmet gražėja, vis labiau gėlėse skęsta.

Tad nuspręsta, kad gražiausių sodybų savininkus rinkti – užduotis per sunki, nes į kurią sodybą beužsuksi, ten gražu. Šįmet nutarta duoklę atiduoti krašto šviesuoliams ir, aišku, Mykolams. Šių varduvininkų šventėje šurmuliavo du šilutiškiai ir trys naumiestiškiai, kurių vienas tik neseniai papildė Mykolų gretas – rojaus medelio ir padėkos rašto atsiimti buvo ant tėčio rankų atneštas.

Žmones mylintys šviesuoliaiIMGP7222

Užduotis išrinkti apylinkės gerumo skleidėjus patikėta seniūnaičiams. Jie atsivedė po patį brangiausią seniūnaitijos žmogų, kurie prieš susirinkusiųjų minią gavo padėkos raštus ir rojaus pradmenis savo sodui veisti – Tado Girčiaus obelaičių sodinukus.

„Už originalių idėjų įgyvendinimą puoselėjant savo sodybos aplinką“ padėkos raštą gavo Juodžių seniūnaitijos gyventoja Marijona Kuisienė. Kartoms pasikeitus, senoms obelims pasenus, p. Aleškevičiai nutarė Grygališkių seniūnaitijoje tęsti savo tėvų pradėtus darbus. Naują sodą užveisė, tėvo palikimą išsaugojo, todėl ir Nijolės ir Romualdo Aleškevičių rankose atsidūrė padėkos raštas.

Ciparių seniūnaitijoje didžiuliu sodu, vynuogėmis, obuoliais, gervuogėmis besidžiaugiantys Laima ir Steponas Mockai gavo seniūnaitijos padėkos raštą už ekologiškos sodininkystės plėtojimą ir geranorišką pagalbą kitiems. Už šeimos vertybių puoselėjimą ir kūrybiškumą kasdieniame darbe įvertinti Kadagiškių seniūnaitijoje gyvenantys Gražina ir Arvydas Straukai.

Kulėšų seniūnaitijos gyventoja Petronėlė Kolpertienė, pasak J.Budrecko, yra daugiabučio, kuriame gyvena, siela. Ji už gražiai tvarkomą aplinką, bendruomeniškumo jausmo puoselėjimą ir geranorišką pagalbą kaimynams įvertinta. Neliko nepastebėta ir šeimos vertybes bei liaudies papročius puoselėjanti 12-os vaikų mama Zita Dulkienė iš Palendrių.

IMGP7438Degučių seniūnaitijoje išskirtinės pagarbos sulaukė Andrius Reikertas, užauginęs ne tik savo šeimą, bet į gyvenimą išlydėjęs ir ne vieną tėvų netekusį vaiką. Padėkos raštas jam įteiktas už bendruomeniškumo jausmo puoselėjimą, nuolatinę pagalbą ir paramą savo krašto žmonėms.

Klaipėdos gatvės bendruomenė įvertino žmogų, kurio gyvenimą visuomet puošė obelų sodai. Sodininko Tado Malinausko derliumi visi Kadagiškių kaimo gyventojai džiaugiasi. Pokario metais prie obels sodinuko vyras į rankas ir teptuką paėmė, todėl padėkos raštą jis gavo už nuolatinę kūrybinę, meninę ir visuomeninę veiklą.

Dariaus ir Girėno gatvėje už kūrybiškumą puoselėjant savo sodybos aplinką, šeimos kartų solidarumą ir aktyvią visuomeninę veiklą įvertinti Aldona ir Rimantas Dobilinskai.

Grįžus į meninę dalį, jaunuoliai dainų sūkuriuose šoko tol, kol dangų nušvietė fejerverkai, pranešdami, jog metas kauptis žiemai, šventėms ir gyventi kitų metų Mykolinių laukimu.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.