Darbo birža siūlo jaunimui judėti, ieškoti ir atrasti save

jaunimas darbo_birza_registruojaTas laikmetis, kai įgijęs konkrečią profesiją žmogus vėliau toje pat srityje darbavosi visą likusį gyvenimą, ir tai buvo laikoma dideliu privalumu, seniai nuėjo užmarštin. Sparčiai kintančiame pasaulyje atsirado begalė darbų, kuriems net nereikia specialaus pasirengimo, konkrečios profesijos diplomo. Reikia tiesiog išsilavinusio ir greitai besiorientuojančio žmogaus, nebijančio naujų iššūkių, žinančio, kad reikės mokytis ir tobulėti (ir norinčio tai daryti) visą gyvenimą. Suvokiančio, jog be šių savybių jau po metų – kitų jis gali nebepritapti darbo rinkoje ir būti nebereikalingas darbdaviams.

Žinia, minėtos savybės labiausiai būdingos jauniems žmonėms, tad ir domimės, ar į Darbo biržą (DB) šiandien ateinantis Šilutės jaunimas yra išsilavinęs, ar jis pasirengęs dirbti, keistis ir tobulėti.

Aiškėja, kad palyginti su šalies vidurkiu, Šilutės rajonas išskirtinis tuo, jog čia pakankamai užimti yra pagyvenusieji – 50-mečiai ir vyresni žmonės. Bet turime gana daug jaunų bedarbių. Tai kelia nemenką susirūpinimą Darbo biržos specialistams.

Bedarbių mažėja, bet jaunimo įdarbinimo problema išliekaDarbo birzos_jaunimas_4

Klaipėdos darbo biržos Šilutės skyriaus vedėjas Andrius Šašilkinas pradžioje pateikia bendrą statistiką, kuri byloja viena – nedarbas mūsų rajone sparčiai mažėja.

Štai 2016-ųjų liepos 1-ąją skyriuje buvo registruota apie 3500 bedarbių, tuo pačiu metu šiemet – tik 2500.

2016 m. liepos pradžioje DB Šilutės skyriuje buvo registruoti 802 darbo ieškantys žmonės, dar neturintys 29 metų, pusė jų – 407 – buvo jaunesni nei 25 m. Šiemet tuo pačiu metu buvo registruoti 398 žmonės iki 29 metų, iš kurių pusė – neturintys 25-erių.

„Tačiau problema išlieka, nes 25 metų nesulaukę žmonės sudaro 3,9 proc. visų mūsų rajono darbingo amžiaus žmonių, kai Lietuvos vidurkis yra tik 2,7 proc. Panašūs ir 29-erių dar nesulauksių žmonių nedarbo skaičiai: mūsų rajone tokių yra 5,4 proc., o šalies vidurkis – 3,7 proc.“, – sako A.Šašilkinas.

Viena to priežasčių gali būti ir tai, kad rajone yra kelios profesinės mokyklos, kurias baigę mokiniai lieka čia gyventi ir ieško darbo.

Tiesa, panaši yra ir bendro nedarbo lygio tendencija: Šilutės rajone jis sudaro 10,5 proc., o Lietuvos siekia tik 7,3 proc.
Pasak A.Šašilkino, didelė problema yra ta, kad mūsų rajone vis mažėja darbingo amžiaus žmonių – jie laimės ieškoti išvyksta arba į didžiuosius šalies miestus, arba į užsienį. Žinia, mažėja ir bendras gyventojų skaičius: jei prieš 10-metį rajone gyveno apie 34 000 žmonių, tai dabar – apie 25 000. Tokios tendencijos ir didina nedarbo lygio procentą, ir tai yra visų mažesniųjų rajonų problema.

Pirmiausia raginami mokytis

Darbo birzos_jaunimas_2Jau nuo 2015 metų pabaigos Lietuvos DB vykdo projektą jaunimui „Atrask save“, kurio tikslas – išjudinti ir motyvuoti jaunus žmones, paskatinti juos ieškoti savirealizacijos darbinėje veikloje. Į šio projekto veiklas įtraukiamas kiekvienas 29-erių dar nesulaukęs žmogus, kuris kreipiasi į Darbo biržą. Iš viso iki projekto pabaigos (ji bus kitų metų rugsėjį) į jo veiklas bus įtraukta apie 750 Šilutės rajono žmonių.

Projekto koordinatorė Rita Kutkaitė jau pastebėjo, jog projektas tikrai prisideda prie jaunų žmonių nedarbo mažėjimo.

Dirbama trimis kryptimis, kurių pirmoji – dalį jaunimo stengiamasi sugrąžinti į mokslus. Kurio mokymo lygio žmogui labiau reikia, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Vieni jaunuoliai nukreipiami į bendrojo lavinimo mokyklas, nes būna baigę vos pagrindinį mokslą ar ir to nebaigę. Kitiems jaunuoliams rekomenduojamas profesinis mokymas ar kursai.

„Tiems, kas neturi jokios specialybės, sudėtinga pasiūlyti darbą. Dabar darbdaviai ieško darbo rinkai pasirengusių žmonių“, – sako R.Kutkaitė.

Pasak koordinatorės, kursus jaunimas renkasi ypač noriai. Iš viso per 3 projekto metus į įvairius kursus bus nukreipti apie pusė iš tų 750-ies jaunuolių. Tiesa, ne vieną reikia ir spustelti – paraginti, motyvuoti, todėl kartu su DB specialistais su jaunimu dirba ir psichologai.

DB specialistai pastebėjo, kad motyvacijos ir paraginimo, netgi padrąsinimo dažniau reikia kaimuose, ir ypač – vienkiemiuose gyvenantiems jaunuoliams. O pradėję dalyvauti projekte jie tampa drąsesni, nebesibaimina pokyčių.

Dalyvauti projekte lengva net atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, nes jie į projekto veiklas yra nemokamai vežiojami, net jei tenka vežti vos vieną žmogų, čia gauna pietus. Tokia galimybe jau pasinaudojo apie 170 žmonių.

Profesiją įgiję jauni žmonės jau gali būti įdarbinti per Darbo įgūdžių programą, o darbdavys gauna subsidiją: jam iki 12 mėnesių subsidijuojama pusė darbuotojo atlyginimo ir pusė mokesčių už jį „Sodrai“.

Pasitikrina ir darbdavys, ir bedarbis

Dar viena projekto kryptis – savarankiškas darbas, kurio esmė – žmogus ir pats turi ieškoti darbo vietos. Specialistai moko, kur ir kaip jo ieškoti, kaip kreiptis į darbdavį, kaip pristatyti save, ir daug kitų naudingų dalykų.

Vėliau jaunuolis porą savaičių atlieka praktiką kurioje nors įmonėje, kurios vadovas gali įvertinti jo galimybes dirbti. Jei darbdavys nutaria, kad žmogus jam tinka, darbdaviui iki 6 mėnesių irgi mokama darbuotojo atlyginimo subsidija.

Ši galimybė gera dar ir tuo, jog jaunas žmogus gali save pasitikrinti konkrečioje veikloje ir suprasti, ar tikrai nori dirbti darbą, apie kurį iki tol galbūt ilgai svajojo. Jei nutinka taip, kad žmogui konkreti profesija nebepatinka, jis gali rinktis kitus kursus.
Jauni žmonės susitinka su įmonių savininkais, verslininkais, kurie papasakoja savąsias sėkmės istorijas. DB specialistai pastebėjo, jog tos realios istorijos labai motyvuoja.

Trečiasis projekto etapas – savarankiška veikla, kurios jau gali imtis jaunas žmogus. Tam jis gali gauti iki 15 200 eurų finansavimą savo darbo vietai kurti. Galimybės tikrai patrauklios, tai pastebėjo ne vienas jaunuolis, jau pasinaudojęs tokia galimybe įgyvendinti savo puoselėtą idėją.

Taigi projekto veiklose dalyvaujantys jauni žmonės gauna išties daug įvairios informacijos, kuri tikrai praverčia norintiems keisti gyvenimą, ieškoti naujovių.

O specialistai tik apgailestauja, kad ne vieną vis dar tenka raginti atvykti ir dalyvauti projekto veikloje. Tokių paraginimo laukiančių jaunų žmonių yra ir kaimuose, ir mieste.

Darbo ieško baigę tik pradinę mokyklą

Įdomu tai, kad DB yra registruota ir aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių. Štai šiuo metu iš 200 dar 25-erių nesulaukusių jaunuolių aukštuosius mokslus yra baigę 12. Dažniausiai tai yra kūdikius auginančios jaunos mamos ar trumpam į Šilutę sugrįžę ir išvykti planuojantys jaunuoliai.

Bet yra net pagrindinės mokyklos nebaigusių ar vos pradinę baigusių jaunuolių. Tiesa, pastarųjų – vienetai. DB specialistams tenka rimtai pasukti galvas, kad sugalvotų, ką pasiūlyti tokiam žmogui.

Anksčiau DB registruotų jaunuolių padaugėdavo vasaros laiku, tačiau pastaruoju metu taip nebėra. Tai todėl, kad visi abiturientai ir absolventai iki rugsėjo mėnesio turi socialines garantijas – yra socialiai apdrausti valstybės lėšomis. Jaunuoliai tai žino.

Ne vienas jaunuolis, atėjęs į DB, specialistus iš karto įspėja, jog jie nevargtų ir nesiūlytų jokio darbo, mat jis jau yra apsisprendęs išvykti į užsienį.

Kokių specialistų reikia?

Kokių profesijų atstovų šiandien labiausiai reikia Šilutės rajonui?

DB specialistai vardija visas statybininkų specialybes, vairuotojus, virėjus, pardavėjas, trūksta tinkamai pasirengusių informacinių technologijų specialistų, kai kurios vaikų darželių direktorės užsimena, jog ieško jaunų auklėtojų.

DB specialistai pasidžiaugia, kad mūsų krašto profesinės mokyklos dirba lanksčiai, prisitaikydamos prie gyvenimo realijų: nuolat naikina tas programas, kurios nebepopuliarios, ir kuria naujas, atitinkančias šiandienos jaunimo lūkesčius ir darbo rinkos poreikius.